Ekspertai sako, kad dėl delta atmainos populiacijos imunitetas veikiausiai nesusidarys, tad didžiausia rizika užsikrėsti, pakliūti į ligoninę ar net mirti dabar teks nepasiskiepijusiai visuomenės daliai.
Vilnietis Vaclovas sėdi mobiliajame skiepobuse, kuris kasdien stovi vis kitame sostinės mikrorajone.
„Pasigydžiau širdies ligą ir nusprendžiau, kad reikia pasiskiepyti, va, siūlyčiau visiems tą padaryti. Čia pat gyvenu, atėjau, pasiskiepijau.“
Tokių kaip Vaclovas, kurie nusprendė be išankstinės registracijos vakcinuotis, visa eilė. Tiesa, dalis atėjusiųjų nė neslepia, kad juos skiepytis paskatino su galimybių pasu susiję ribojimai.
„Nes noriu papulti į „Akropolį“. Jeigu bus rugsėjo 13 įvesta, vis tiek kažkur ilsėtis reikės.“
„Atsirado labai daug draudimų, tiesiog nebegaliu įprastai gyventi, nes aš esu ne iš Vilniaus ir negaliu net grįžti namo.“
„Dariausi kitus skiepus ir tai užtruko beveik 2 mėnesius, dėl to baigėsi garantinis ir einu skiepytis.“
Skiepobuse gyventojai ne tik gauna teisę naudotis galimybių pasu, bet ir padidina tikimybę neatsidurti ligoninėje. Nuo COVID-19 per vakar mirė 7 žmonės. Statistikos departamento duomenys rodo, kad didžioji dauguma mirštančių – nepasiskiepiję žmonės.
Nuo birželio pirmosios nuo COVID-19 mirė 209 žmonės, iš jų 185 nepaskiepyti, 15 dalinai paskiepyti, kuriems nespėjo susidaryti imunitetas ir 9 pilnai vakcinuoti.
„Nepasiskiepiję sudaro daugumą, o reanimacijos skyriuose yra visi. Nepasiskiepijusių yra įvairaus amžiaus, šiuo metu jauniausią turime 35-ių metų, šiaip daugiausiai iki 70, 80 metų“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
„Pas mus žmonės, nevakcinuoti žmonės miršta labai retai, kas rodo, kad vakcinos yra efektyvios, su tokiais duomenimis, dar didesnis efektyvumas nei 90 procentų“, – teigia duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Pritaria ir sveikatos ekspertų grupės narys Mindaugas Stankūnas: „Tai yra labai dideli skaičiai, nes mes kalbame apie išvengiamas mirtis. Jų buvo galima išvengti ir aš galėčiau prilyginti maždaug toks skaičius prilygsta keleivinio lėktuvo keleivių skaičiui.“
Medikai akcentuoja, kad vakcinuoti pacientai nuo COVID-19 miršta tada, kai turi kitų lėtinių, rimtų ligų, dėl kurių žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi.
„Mes turim vieną kitą pacientą, kuriam, nežiūrint skiepų, dėl jų labai sunkios gretutinės patalogijos, gretutinių ligų, vėžio, imunosupresijos, taikomo imunosupresinio gydymo imunitetas dažniausiai nesusiformuoja. Pavienius atvejus tokius turim“, – aiškina Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
„9 yra su didelėmis šalutinėmis bėdomis, 4-i iš senelių namų, labai su visomis problemomis, kiti turi sunkias sistemines ligas, tokia situacija su pasiskiepijusiais. Amžius, kurie pasiskiepiję yra 70, 80“, – priduria Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
Nepaskiepyti ne tik miršta, bet ir į ligonines patenka dažniausiai. 6 procentai, arba 1 –as iš 20-ies pacientų, į COVID-19 palatą patenka vakcinuotas, likę 19 arba nepaskiepyti, arba vakcinuoti tik dalinai.
Ligoninėse ir toliau tirpsta laisvos COVID-19 pacientams skirtos lovos. Iš 804 lovų užimtos 477. Sergamumo rodikliai negerėja. Per vakar laboratorijos aptiko 703 naujus užsikrėtusius žmonės. Tai yra didžiausias skaičius per visą vasarą. Paskutinį kartą tiek daug užsikrėtusiųjų buvo gegužę. Vien Klaipėdos regione per dieną į ligoninę paguldomi nuo 12 iki 14 pacientų. Pajūrio ligoninėse jau pradedamos mažinti planinių paslaugų apimtys.
„Šiuo metu užimta daugiau nei 2 trečdaliai lovų, 133 lovos regione užimtos iš 19. Kol kas paslaugų nestabdom, skyriai yra truputį sumažinti, tačiau planinių paslaugų nestabdom kol kas“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
Sveikatos ekspertai prognozuoja, kad rudenį Lietuvoje sergamumo rodikliai dar labiau išaugs. Esą kovoti su sparčiausiai plintančia koronaviruso delta atmaina sunkiau nei ankstesniais viruso variantais. Jei anksčiau buvo skaičiuota, kad visuomeniniui imunitetui nuo COVID-19 įgyti reikia, kad pasiskiepytų 7 iš 10-ies šalies gyventojų, dabar šio tikslo nebepakanka, nes reikia vakcinuoti 19 iš 20-ies žmonių.
„Tas procentas drastiškai pasikeičia, tampa apie 90-95 proc. 8:11 populiacinis imunitetas, tas tikrasis, kad štai virusas jau sunaikintas, jo nėra, jis tampa sunkiai pasiekiamas“, – tikina M. Stankūnas.
Jei populiacijos imunitetas tampa neįmanomas, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau coronavirusu užsikrės dauguma visuomenės narių, o su didžiausia rizika sunkiai sirgti ar net mirti labiausiai susidurs nepasiskiepyję. Šiuo metu bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę beveik 69-i procentai, arba 7-i iš 10-ies 18-os metų ir vyresnių šalies gyventojų.
Dabar mirštančių nuo vėžio infarkto ir kitų ligų nemirs,tik neskiepyti ir sveiki žmonės mirs,tikras cirkas,juokas per ašaras,Skiepyti už krečia sveikus,tai pradėkite juos testuoti o neversti kaltės ant sveikų žmonių.
