Klaipėdos apskrities policininkai sulaikė sukčius, kurie iš senjorės išviliojo 700 eurų. Nuošaliame keliuke pareigūnai pasiveja sukčių automobilį, kiti filmuotoje medžiagoje nematomi, jį blokuoja iš priekio. Ir iš mašinos ištrauktas nusikaltėlis jau guli ant žemės. Pas jį rasti ir išvilioti pinigai.
„Buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos rajone, Veiviržėnuose, iš 86-erių senjorės, apgaulės būdu, sukčiaujant, prisistačius policijos pareigūnais, buvo išvilioti 700 eurų. Ir mūsų pareigūnai netrukus po įvykio sulaikė tris asmenis“, – komentuoja Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.
Istorijos tęsinys Klaipėdos teisme. Sulaikytus sukčius policija veda į salę. Byloje trys įtariamieji – 30-ties ir 31-erių vyrai bei 34-erių moteris. Visi niekur nedirba, teisti už panašius nusikaltimus. Vyrai suimti teismo salėje, jiems gresia treji metai kalėjimo.
„Jie gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nes visgi yra pareikšti įtarimai dėl šešių nusikalstamų veikų padarymo. Bendra padaryta turtinė žala nukentėjusiems yra apie 18 tūkstančių eurų“, – teigia prokurorė Jurgita Rumbinaitė.
Abu vyrai yra draugai ir sukčiavimu užsiima seniai.
„Jie nurodė, kad žino, jog darė nusikalstamas veikas, nurodė, kad reikėjo gauti pragyvenimui lėšų, kitas nurodė, kad padėjo draugui“, – sako J. Rumbinaitė.
Saldžialiežuvavę senjorėms, teismo salėje sukčiai tyli. Ar negėda buvo grobti paskutinius pensininkų pinigus, atsakyti nesugeba.
O sukčiavimo atvejų tik daugėja. Lietuvoje pernai jų nustatyta net 25 procentais daugiau nei 2021-aisiais. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje užpernai nusikaltėliai sukčiavo beveik pustrečio šimto kartų, o pernai jau daugiau nei tris šimtus. Tad sunku surasti žmogų, kuris su sukčiais vienaip ar kitaip nebūtų susidūręs:
„Tėvukas yra 88 metų ir jam paskambino, prisistatė moteris iš policijos ir pareiškė, kad prieš kažkiek tai metų ėjo netikri pinigai. Bet kadangi tėvukas yra neprigirdintis, su klausos aparatu, tai neperprato, ką ji ten aiškina, ji bandė jam iš kelių sykių paaiškinti. Bet neapsikentus padėjo ragelį.“
„Kad į jūsų sąskaitą įsilaužė. Internetinę, kurią visai neseniai atidarė. Aš pradėjau klausinėti – o į kokią čia dabar? Kuriam banke? Nes aš, sakau, trijuose bankuose turiu. Tai jūs, gal ponia, pažiūrėkit, mes palauksim, čia mes tikslesnių informacijų neturim. Aš su jais pažaidžiu ir sakau gražios dienos, nepavyko gauti pinigėlių, neliūdėkit. – Kaip sureagavo? – Siunčia iš karto rusiškai labai riebiai.“
Pašnekovė dalinasi patarimais, kaip sukčių išvengti ar bent jiems nepasiduoti: „Iš karto pasimato, kad tai yra sukčiai. Labai atsiskiria, žinokit, jei klausaisi. O ne iš karto bandai atsiliepti ir iš karto šnekėti. Klausytis reikia, klausytis reikia. Kas kito laido gale.“
O psichologai aiškina, jog sukčiai puikiai išmano ką daro – jie puikiai laviruoja savo susigalvotoje istorijoje, kalba užtikrintai ir įtaigiai, išmano žmogaus psichologiją.
„Kalbant apie aukos asmenines savybes – dažniausiai mes turime žmones, kurie yra tam tikros pažeidžiamos subkultūros. Sakykim, senyvo amžiaus žmonės, arba tie žmonės, kurie negeba pasakyti „ne“, kurie nori labai padėti, arba kurie labai išsigąsta ir nori padėti savo artimajam, jei kažkas gresia“, – aiškina psichologė Inesa Golubovskaja.
Na, o policininkai dar kartą pabrėžia – nei pareigūnai, nei jokių kitų tarnybų ar institucijų atstovai po namus nevaikšto ir jokiomis aplinkybėmis neprašo rodyti pinigų. Taip pat neskambina telefonu ir neprašo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Tad gyventojus pareigūnai ragina išlaikyti šaltą protą bei nuolat apie tai priminti vyresniems giminaičiams bei draugams.
