Ar gali papasakoti pačią pradžią trumpai? Tu buvai Prancūzijoje, o vėliau iš Prancūzijos keliavai į Ispaniją, taip?
Atvirkščiai. Aš vykau į Ispaniją, ten pabuvau penkias dienas ir tada perskridau tiesiai į Prancūziją, be grįžimo namo. Prancūzijoje prabuvau šešias dienas. Tai iš viso kelionėje prabuvau vienuolika dienų. Tuo metu šios šalys dar nebuvo karštieji taškai. Ispanijoje baisusis protrūkis, kuris tęsiasi iki šiol, prasidėjo man parskrendant į Lietuvą.
Kiek tie žmonės, su kuriais tu bendravai, kalbėjo apie koronavirusą? Kiek tai buvo aktualu?
Ispanijoje aš buvau nuo kovo 3-ios iki kovo 8-tos dienos. Per tą laiką niekas nei vienu žodžiu apie tai nebuvo užsiminęs. Aš su tuo nesusidūriau. Mes visi kaip įprastai sveikinomės spausdami rankas, nemačiau žmonių su kaukėmis, Barselonos gatvės buvo pilnos ir vietinių, ir turistų. Prancūzijoje pirmas dienas irgi nebuvo jokios panikos ir įtampos, bet jau paskutines dienas aš labiau leidau postprodukcijos kompanijoje, montažinėje. Tai jie jau turėjo pasidėję dezinfekcinį skystį ir susirinkę mes dezinfekuodavome rankas. Tai tik tai tiek. Po to labai greitai viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jau man grįžus ten viskas prasidėjo. Aš manau, kad greičiausiai užsikrėčiau Ispanijoje, nors negali žinoti. Susisiekiau su visais žmonėmis, su kuriais kontaktavau, jų buvo labai daug. Iš jų serga du žmonės ir abu Prancūzijoje. Jie serga lengvai.
Kaip jauteisi sužinojusi, kad esi išleidžiama gydytis namo?
Aš sėdėjau ant lovos krašto apsirengusi ir tarsi tokį spaudimą dariau gydytojams, kad patekčiau tarp tų, kurie išleidžiami namo gydytis, persirgti jau taip iki galo. Labai laukiau to momento, kai atsidarys durys ir pasakys „Justina“. Taip ir buvo, net užfiksavau tą momentą. Bet kas keisčiausia, kai pradėjau eiti koridoriais ir išėjau į lauką į specialiai paruoštą transporto priemonę, kuri mane parvežė namo, apsipyliau ašaromis. Atrodo, kad taip norėjau išeiti, bet toks graudulys užėjo.
O kas nutiko, Justina? Čia iš baimės, nerimo?
Ne. Labiau du dalykai. Pirmas yra tas, kad per vienuolika dienų labai prisirišau prie gydytojų. Jie tapo kažkokia savotiška šeima. Tiesą sakant, aš juk net nežinau, kaip jie atrodo, nes jie užsimaskavę. Tai juos pradėjau skirti pagal balsą arba pagal elgesio manieras. Pavyzdžiui, yra viena griežtesnė, kitos dvi visąlaik pajuokauja, yra viena, kuri visąlaik rytais stengdavosi manęs nepažadinti, kai darydavo visus tyrimus. Visi tyrimai prasidėdavo šeštą ryto – jie matuodavo temperatūrą, pulsą. Kiti ateina, šviesą įjungia, labas rytas sako, tave prikelia ir visas procedūras daro, o viena buvo, kuri labai stengdavosi manęs neprikelti. Tai labai juokinga, kai taip tyliai prisliūkina, atsargiai viską kiša. Tai vat aš kažkaip pajaučiau, kad visai jų pasiilgsiu. Tai pirmas momentas dėl gydytojų, o antras tas, kad užėjo bejėgiškumo jausmas, ypač kai ėjau ir mačiau pastatytą visą tą palapinių miestą, kuris, matyt, yra pasiruošimas blogiausiam. Atrodė tarsi gydytojus ir visą personalą, kurį labai pamėgau, palieku vienus tarsi kažkokiame kare, nors žinau, kad niekaip negaliu jiems padėti. Bet pasidarė labai gaila.
Ar šaldytuvas dabar yra geriausias Justinos draugas? To paklausta moteris nusijuokė. Išties, ji iš namų negali išeiti nė žingsnio ir todėl šaldytuvas tapo gana svarbus. Bet dar svarbiau yra tai, kad parvežta iš ligoninės gydytis namuose šaldytuvą ji rado pilnutėlį jos mėgstamiausio maisto. Tai su didžiausia meile ir rūpesčiu padarė jos bičiuliai ir artimieji.
Justina sako, kad netiesa manyti, kad nėra vaistų nuo šios koronaviruso pandemijos. Pasak jos, pagrindinis vaistas yra saviizoliacija – tik tai esą gali išgelbėti jus ir jūsų artimuosius.
Kodėl saviizoliacija yra svarbu?
Aš dabar negalėčiau sau atleisti, jeigu būčiau prasinešusi per gatves, parduotuves, kavines. Tiesą sakant, mano atveju yra netgi taip, kad jeigu aš būčiau sugalvojusi aplankyti tėvus, tai šiandien aš tikrai savo tėvą laidočiau. Su visomis jo lėtinėmis ligomis šiandien aš jo tikrai neturėčiau. Todėl dar kartą visiems žmonėms sakau – jeigu jums nusispjauti ant jūsų pačių, tai pagalvokite apie kitus, nes aš nežinočiau, kaip pažiūrėti į akis ir toliau su tuo gyventi.
Dabar tu gyveni visiškai užsidariusi, taip?
Taip, viena namuose, bet turiu truputį daugiau ploto. Turiu pagaliau kavos. Galvoju, kaip greičiau pasveikti ir eiti savanoriauti, pradėjau truputį atsilenkimus daryti. Dabar labai daug kiršinimosi yra, ieškojimo kaltų ir netgi pastebėjau, kad žmonės yra labai linkę kaltinti tuos, kurie keliavo. Tai mes nesame nekilnojamas turtas, pasaulis yra atviras, žmonės keliauja. Bet pagrindinė problema yra elgsenoje, kad pas žmones nėra atsakomybės grįžus. Užtat dabar turime tokius atvejus kaip Biržuose. Mane tai kraupina dėl to, kad tai nėra užburtas ratas, tai yra kaip tinklinis marketingas. Vienas žmogus nepasisaugojo, o dabar serga reanimacijos darbuotojai, net ne viena šeima. Yra dar kitas momentas, kurį pastebėjau. Tiems, kuriems vienodai ar kurie nelabai taip prevenciškai elgiasi, labai tendencinga tikėtis to vaisto. Tai norėčiau palinkėti, kad nelauktumėte panacėjos – vieni sako, kad padeda vaistai nuo maliarijos, kiti sako, kad dar kažkokie, žmonės juos šluoja. Bet nelaukite panacėjos, juo labiau nereikia laukti to vaisto koronavirusui, nes jis yra labai tolimoje perspektyvoje. Bet vaistas iš esmės jau yra ir tas vaistas vadinasi saviizoliacija. Aš labai norėčiau, kad žmonės įsidėtų tai į galvą ir su tuo susitaikytų. Taip tiesiog reikia, toks sprendimas – tai yra vienintelis vaistas šiuo metu.
Gerai, įsidėmėjau. O ką dabar rodo tavo termometras?
Na, šitą reikės iškirpti. Nors aš grįžau namo, man kyla atgal temperatūra. Dabar yra 37,5.
Bet čia nedidelė temperatūra…
Taip, bet iki išleidimo aš jau tris paras neturėjau temperatūros, todėl mane ir išleido, nes nebešokinėjo rodikliai. Aš jau vakar vakare turėjau 37,3. Šiandien – 37,5. Tai man teks tą pasakyti Santaros klinikoms. Mes turime dabar nusiteikti optimistiškai, kad tai yra pasveikstama ir žmonės, kurie laikosi visų nurodymų, yra prižiūrimi gydytojų, pasveiksta.
Tiesa, vėliau Justina leido paviešinti jos termometro rodiklius. Gydytojai ją įspėjo, kad temperatūra gali pakilti. O pati Justina nori įspėti žmones ir jiems pasakyti, kad koronavirusas tikrai yra pavojingas, todėl nei vienas negali nuvertinti šios infekcijos grėsmės.
Visą pokalbį su Justina žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
