Į dėžutę keliauja Advento vainikas, keturios vaško žvakutės ir kitos smulkmenos – vilnietė Justina už auką Carito žvakių dirbtuvėlėse įsigijo visą Advento rinkinį. „Jauku namuose, galima taip susikaupti prieš Kalėdas, taip pasipuošti, pasiruošti“, – sako Justina.
Sekmadienį jį degė jau pirmąją iš keturių Advento žvakučių. Tiesa, ir vainiko, ir žvakių ieškojo ypatingų.
„Kadangi man nėra taip paprasta pasigaminti, man patinka, pernai čia pirkau, ir šiemet. Man patinka. Man patinka, kad taip galiu prisidėti ir dalyvauti žvakių dirbtuvėse“, – pasakoja mergina.
Mat žvakes Carito žvakių dirbtuvėse lieja likimo nuskriausti žmonės – laikinai gavę darbo vietas ir brendantys iš priklausomybių liūno. Aukojantys žvakėms – taip moka algas šiems žmonėms. Advento žvakutę dirbtuvėse dega kaip tik toks, likimo nuskriaustas kaunietis Mindaugas. Vyras jau trečius metus brenda iš priklausomybės narkotikams liūno. Jis, sako tokia veikla jam it dovana, o kaskart liedamas žvakes pagalvoja apie kiekvieną, kas uždega jo rankomis kurtą liepsnelę.
„Mintyse įsivaizduoju, kaip tas žmogus nusipirks tą žvakę, nusineš namo, pastatys ar uždegs ją kokiam nors artimui prisiminti, pagerbti“, – kalba kaunietis Mindaugas.
Jevgenijus – atsakingas už žvakučių spalvas. Mat Advento žvakės tradiciškai liejamos dviejų spalvų – violetinė ir rožinė. Visos keturios žvakės simbolizuoja ne tik keturias Kalėdų laukimo savaites.
„Pirmoji žvakė, yra pranašų žvakė, antrąjį sekmadienį degame Betliejaus žvakę, trečiasis sekmadienis, jis džiugus – piemenėlių žvakė. O ketvirtoji žvakė yra Angelų žvakė, Advento laikas pažymėtas violetine spalva, o piemenėlių žvakė – rožine spalva“, – sako „Carito“ atstovė Akvilė Bašė.
Todėl degamos trys violetinės žvakės, o ketvirtoji – džiugesnė, yra rožinė. Tradicija degti žvakes ant vainiko tikrai ne lietuviška.
„Protestantiškoje kultūroje atsiradęs reiškinys, yra pasitaikę prieš karą ten Klaipėdos krašte, bet šiaip mūsų gyvenime atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pabaigoje, jis neturi jokių ištakų“, – pasakoja etnografas Jonas Mardosa.
Tikintieji sako, esą ne tik žvakių deginimu Adventas turi prasidėti.
„Šitas laikas paženklintas ne pasyviu buvimu, bet aktyviu buvimu, dalyvavimu: susikaupiame ir apmąstome, dalinamės, atsisakome to, ko galbūt mums nereikia. Sustojimas ir tikras buvimas, pats svarbiausias Advento išgyvenimas“, – sako A. Bašė.
Besilaikantys senųjų tradicijų per Adventą atsisako ne tik linksmybių, bet ir pasninkauja. Iki pat Kalėdų pavyzdžiui penktadieniais, kaip ir senovės lietuviai, atsisako mėsos, pieno produktų. Nesilinksmina. Tačiau liberalėjant pačiai Bažnyčiai, net ir dvasininkai ragina Kalėdų laukti džiugiai, o ne kančios iškreiptais veidais. Tiesa, visur turi būti paisoma saiko.
