Daugiausiai dėmesio šiuo metu valdžia skiria mokykloms, kurias norima išlaisvinti greičiausiai. Štai, ką mano gyventojai:
„Išvažiuoti pas gimines ir artimuosius.“
„Triukšmo, turbūt, nes viskas uždaryta, viskas merdi.“
„Ir kavinės, ir kino teatrai, ir apskritai normalesnio gyvenimo. Aišku, susitikti su draugais, su žmonėmis, bendravimo.“
„Kad vaikai galėtų atvažiuoti iš užsienio, kad galėtumėme pasimatyti, labiausiai šito pasiilgau. Bendravimo, žmoniško bendravimo.“
Visi sostinės gatvėse kalbinti praeiviai kantriai laukia karantino pabaigos. Pavyzdžiui, vilnietis didžėjus Artūras, kol klubai neveikia, dirba sandėlininku.
„Klubinės veiklos, koncertų trūksta. Kas turi klubus, dar sunkiau, reikia viską mokėti, sąskaitas ir visa kita, dar sunkiau. Mums, kas groja, dar ne taip jaučiasi stipriai“, – sako Artūras.
Iki vasario karantino nešvelnins
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar vakar paskelbė, kad iki vasario Vyriausybė pagrindinių karantino taisyklių nešvelnins. Tiesa, valdžia jau ruošia etapinį atlaisvinimų planą.
„Prie tam tikrų sąlygų gali būti svarstomi tam tikri veiklos ribojimų mažinimo žingsniai. Mokyklos, darželiai, socialinis bendravimas, socialiai pažeidžiamos šeimos yra tos vietos, kurios turėtų būti pirmiausia atlaisvinamos, pagerėjus situacijai“, – pasakoja prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Tačiau, kada planas pradės galioti, dar neaišku. Premjerei ir prezidentui patariantys sveikatos ekspertai aiškina, kad ženklaus ribojimų ir draudimų švelninimo reikėtų tikėtis vasario pabaigoje, kovo pradžioje.
„Mes kalbam apie esminį pagerėjimą vasario pabaigoje, kovo pradžioje, kada ir ligoninėse pacientų bus mažiau ir sergamumas iki tų skaičių, kai bus galima tam tikrus ribojimus mažinti. Kentėti reikės, nes tie kiti klausimai susiję su viruso mutacijomis, tos kurios yra nustatytos, gali Lietuvoje plisti, virusas mutuoja, gali sparčiau plisti“, – teigia Sveikatos ekspertų tarybos narys Kęstutis Petrikonis.
„Turbūt vasario pradžioje mes jau turėsime kelis šimtus, galbūt kovo pradžioje pereisim į dešimčių matavimą, taip rodo ta praktika. Kovo mėnesį mums reikėtų nusimatyti, kaip pirmųjų tokių apribojimų nuėmimą“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
Lietuvos sergamumo rodikliai ir toliau krinta, mažėja teigiamų COVID-19 testų dalis. Šiuo metu, kas aštuntas, devintas testas teigiamas. Panaši situacija paskutinį kartą fiksuota lapkričio 5-ą dieną.
Vėl supanašėjo visų Baltijos valstybių sergamumo rodikliai. Latvijoje, kuri anksčiau galėjo pasigirti daug geresne epidemiologine situacija, padėtis prastėja, sergamumas auga. Dėl to skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos beveik išnyko. Estija ir Lenkija jau gali pasigirti mažėjančiu sergančiųjų skaičiumi.
Jei sąlygos laisvėtų, pirmiausia imtųsi pokyčių dėl mokymo
Daugiausia Vyriausybės dėmesio šiuo metu susilaukia mokyklos. Jose karantino taisykles norima keisti sparčiausiai. Trečiadienį Vyriausybė svarstys palengvinimą, kuris leis vaikams mokytis nuotoliniu būdu mokyklose. Šia galimybe galės pasinaudoti tie, kurie namuose patiria sunkumų. Mokiniai, kuriems priklauso, taip pat gaus nemokamą maitinimą.
„Tarkim, turime 2 informatikos kabinetus. Į vieną kabinetą ateina trys mokiniai, į kitą kabinetą 3 mokiniai. Šalia jų būna pagalbos specialistas, ar mokytojo padėjėjas, ar psichologas, ar socialinis pedagogas, ne mokytojas. Ir jie yra prižiūrimi, organizuojamas jų maitinimas. Jie dalyvauja savo pamokose, kaip ir kiti klasiokai“, – sako mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Vyriausybė taip pat užsimena, kad pradinis ir vidurinis ugdymas galėtų vykti mišriu būdu, kai dalis mokinių sėdi klasėse, o dalis namuose. Išskirtines sąlygas norima skirti abiturientams, kuriems teks laikyti egzaminus. Tiesa, kada toks planas galėtų virsti realybe, kol kas neaišku.
„Kiek mes turime susirgimų šimtui tūkstančių gyventojų ir pagal tai svarstytų, kiekviena savivaldybė atskirai. Ir priimti sprendimą dėl pradinio, ikimokyklinio, pagrindinio ugdymo mokinių. Visa tai galėtų palaipsniui grįžti į mokyklas, aišku, reiktų nepamiršti ir apie mokytojų vakcinavimo“, – pasakoja D. Žvirdauskas.
„Labai nerimą kelia švietimo sistema, kuri turi tokią paslėptą efektą. Ypatingai vaikai, jie dažniausiai besimptomiai atvejai yra, užsikrėtimai namuose sunkiai atsekami. Čia reikėtų kiek įmanoma ilgiau“, – teigia J. Augutis.
Visi kiti verslui ir gyventojų judėjimui taikomi karantino ribojimai kol kas nėra reikšmingai keičiami. Aiškaus plano, kaip atrodys Lietuvos išvedimas iš karantino, dar nėra.
