Tokį pareiškimą Gitanas Nausėda užpildė 1988-ųjų gegužės 20-ąją: „Prašau pirminę partinę organizaciją priimti mane į Tarybų Sąjungos komunistų partijos narius. Su partijos programa ir įstatais esu susipažinęs, juos pripažįstu ir pasižadu vykdyti.“
Tų pačių metų birželį Nausėda buvo ir priimtas į komunistų partiją eiliniu nariu: jis gavo narystę liudijantį pažymėjimą.
Nausėda dalyvaudamas Prezidento rinkimuose stojimo į komunistus fakto skelbti viešai neprivalėjo, tačiau pildydamas anketą prisipažinti taip pat nepanoro. Pasirinko nutylėti informaciją. Dokumentus išviešino Lietuvos ypatingajame archyve apsilankęs žurnalistas Dovydas Pancerovas.
„O ko čia ta faktą pamiršti? Pamiršti Lietuvoje prasmės nėra jokios, nes Dalia Grybauskaitė tą skelbė. Niekas dėl to nei Brazausko, nei kitų nestigmatizavo“, – teigia politologas Bernaras Ivanovas.
„Reikšminga yra tai, kad reikėjo tada tą ir įrašyti, yra įrodymas, kuomet istorija mus pasiveja, jeigu nesi su ja sąžiningas“, – kalba Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis.
Kiti Lietuvos prezidentai – Dalia Grybauskaitė, Algirdas Brazauskas – taip pat priklausė komunistų partijai, jie šio fakto savo biografijose nenutylėdavo.
„Iš visų Lietuvos respublikos prezidentų, kuriuos išrinkom po 1990 kovo 11-os, visi yra komunistai ir vienas politinis emigrantas Valdas Adamkus“, – sako istorikas Algimantas Kasparavičius.
Daliai istorikų, politologų užkliūva ir laikotarpis, kada Nausėda pasirinko stoti į komunistų partiją. Esą jau 1987-aisiais Lietuvos visuomenė pradėjo sukti kitu keliu: pirmieji Sąjūdžio veikėjai laisvai reiškė savo nuomonę, o 1988-ųjų pavasarį, savaitė po Nausėdos įstojimo į partiją, susikūrė ir Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Beje, pusė šios grupės narių priklausė tai pačiai komunistų partijai.
„Kai žmogus pateikė pareiškimą įstoti į partiją buvo likę dar 13 dienų iki sąjūdžio įsteigimo, bet, kai atsiėmė partinį bilietą, sveikino, spaudė ranką, sveikino kaip įstojusį į komunistų, kai jis pasirašė visus dokumentus, kad vykdys partinę programa, tai sąjūdis veikė apie 23–24 dienas. <...> Žmogus gyveno Lietuvos tarybų socialistinėje respublikoje ir dar ruošėsi pakankamai ilgą laiką joje gyventi, ir daryti politinę karjerą“, – tvirtina A. Kasparavičius.
„Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas vyksta spalio mėnesį, kontekstas aiškus, paskutinis reikalas stoti į skęstančio laivo įgulą“, – teigia B. Ivanovas.
Tiesa, kiti istorikai atkreipia dėmesį, kad sąjūdis dar tik žengė pirmuosius savo žingsnius.
„Sąjūdis dar tik tai kūrėsi, sąjūdžio veikla buvo žinoma gana siaurame ratelyje Vilniuje“, – sako V. Vareikis.
Pasak istorikų, stebėtis Nausėdos naryste nereikėtų, Lietuvoje iš viso buvo apie 200 tūkstančių komunistų partijos narių.
„Didelė dalis tų žmonių jau yra išėję anapilin, yra apie pusė, jeigu ne daugiau, du trečdaliai žmonių išėję anapilin, dar turbūt koks ketvirtadalis, penktadalis, 20–30 tūkstančių žmonių, kurie aktyviai veikia politinėje veikloje“, – teigia A. Kasparavičius.
„Pradėję nuo komjaunimo, tuomet akytvūs komjaunuoliai, paskui tapę jaunaisiais komunistais, paskui tapo ir užsienio reikalų ministrais, ir diplomatais, ir pasiuntiniais, ir tebedirba teismų struktūrose“, – kalba V. Vareikis.
Politologas Bernaras Ivanovas mano, kad faktas apie narystę komunistų partijoje Nausėdos reputacijai didelės žalos nepadarys.
„Ar ji turės padarinių, manau, ne. Turės trumpalaikių padarinių, kadangi pas mus yra rimčiau prasikaltusių politikoje ir jiems rinkėjas atleido“, – sako B. Ivanovas.
Buvę Gitano Nausėdos rinkimų štabo nariai teigia nežinoję apie dabartinio prezidento buvusią narystę Komunistų partijoje.
