COVID-19 aukų nuolatos daugėja. Kasdien iš ligoninių lavonus išsiveža laidojimo paslaugų bendrovės. Vien Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje per vakar nuo COVID-19 mirė 7 žmonės – vidutiniškai po vieną kas tris su puse valandos. Visoje Lietuvoje per vakar registruota 40 naujų COVID-19 mirčių, ir 2717 naujų infekcijų. Lietuvos sergamumo rodikliai vis dar vieni prasčiausių visoje Europoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje šiuo metu esame 2-oje vietoje, tik Lichtenšteine COVID-19 sergamumas didesnis. Lietuvą pradėjo vytis ir Latvija, ir Jungtinė Karalystė, kur vis daugiau problemų sukelia naujas mutavęs virusas.
Nors situacija vis dar labai sudėtinga, kitos pasaulio šalys dar griežčiau užsidaro, kartu su Gitanu Nausėda šiandien posėdžiavusi Prezidentūros sveikatos ekspertų taryba garsiau pradėjo kalbėti apie gerus ženklus. Esą sergamumo piką Lietuva jau gali būti peržengusi.
„Viltingų žinių matome. Yra galimybė, kad pandemijos pikas jau yra mums už nugaros“, – sako Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Mes kiekvieną dieną matome vis daugiau viltingų ženklų, kad galbūt jau patys blogiausi laikai yra praeityje. Apie 2700 naujų atvejų, tai yra didelis skaičius, tai dideli skaičiai, bet mes matome, buvome arti prie 4000, tikriausiai tokio skaičiaus tikėkimės nepamatysime“, – pasakoja Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Per didžiąsias metų šventes kritęs gyventojų mobilumas į viršų nekyla. Žmonės keliauja mažiau. Gyventojų judėjimą Lietuvos mokslininkai matuoja pagal „Google" duomenis.
Informacinių technologijų gigantė reguliariai pateikia gyventojų mobilumo rodiklius, kurie matuojami procentais. Kuo skaičius mažesnis, tuo gyventojai mažiau juda. Pavyzdžiui, gyventojų mobilumas maisto prekių parduotuvėse dar negrįžo į įprastą lygį, sausį daug mažesnis nei gruodžio pradžioje.
„Geros tendencijos, kurios buvo stebėtos Kalėdų laikotarpiui, jos išliko ir naujųjų metų tomis dienomis, tai yra sausio pirmąją, gruodžio 31-ąja dieną“, – teigia M. Stankūnas.
Tiesa, tiek patys ekspertai, tiek ir premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, kad Lietuvai dar teks nueiti ilgą kelią, kol bus galima pradėti galvoti apie karantino ribojimų švelninimą.
„Negaliu pasakyti, kuria kryptimi mes šiandien judame, ar mes jau esame piką praėję ir stabilizacijoje judame žemyn, ar dar ne. Mums kritiškai svarbu išlaukti šią savaitę ir kitą savaitę ir tik kitos savaitės pabaigoje po dviejų pilnų darbo savaičių, mes jau galėsime kalbėti apie tai kokia yra dinamika“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Sveikatos ekspertų taryba taip pat paskaičiavo, kada rudenį Lietuvoje reikėjo įvesti karantiną. Esą po vasaros pirmieji sugriežtinimai turėjo pradėti veikti rugsėjo 20-ąją. Pats griežčiausias karantinas Lietuvoje, anos mokslininkų, paskelbtas mėnesiu per vėlai.
„Mes jau turėjome lapkričio 17-ą dieną pritaikyti pačia griežčiausias priemones. Kaip žinome tos priemonės buvo pritaikytos tik gruodžio 16-ą dieną“, – sako M. Stankūnas.
„Nesibaigia ta pandemija nė velnio, kažkokius epizodus aišku galime vertinti. Visą vasaros laiką žmonės galėjo elgtis kaip žmonės, jie buvo pavargę, jie norėjo šventę švęsti, bet Vyriausybė turėjo galvoti apie tą epizodą, nebuvo daug žmonių, kurie sakė, kad rudenį jokio epizodo nebus, ir kai kurie turėjo labai grėsmingų įspėjimų ir gaila, kad tie grėsmingi įspėjimai matome pagal situaciją ir pasitvirtino“, – pasakoja I. Šimonytė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras klaidas pripažįsta, tačiau priduria, kad apie jas diskutuoti nėra prasmės.
„Liaudis tokią patarlę turi, žinotum, kur griūsi pasidėtum pagalvę. Buvo reaguota, tik tiek, kad pasirinkta kita strategija, kurią matyt dabar atsisukę atgal galime vertinti kaip nepasiteisinusią. Kas iš to modeliavimo, kokia iš to nauda, kad mes dabar pasakom, kad reikėjo skelbti karantiną visur, o ne rajonuose, mes laiko atgal gi neatsuksime“, – teigia buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vyriausybė sausio 17 dieną, sekmadienį, dar kartą vertins karantino suvaržymus.
