Su ministru TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.
Prieš porą mėnesių, kai susirgimų mažėjo ir buvo gerokai mažiau negu šiandien, visi pasiūlymai atlaisvinti karantino ribojimus buvo iš esmės atmetami. Šiandien, kai situacija daug prastesnė, kai daug daugiau žmonių serga, kaip tik siūloma atlaisvinti visa tai, kas buvo siūlyta vasarį ir dar daugiau. Kodėl toks paradoksas, toks prieštaravimas?
Tuo metu buvo dar tikrai nedaug vakcinų ir buvo tuo metu nedaug vakcinuota žmonių ir vakcinų, važiuojančių į Lietuvą, kiekiai taip pat buvo nedideli. Šiuo metu mes jau matome kaip tiekėjai, gamintojai jau užtikrina mums vis didesnius kiekius ir mes sprendžiame jau kitas problemas – kaip sklandžiau ir efektyviau vakcinuoti.
Antra priežastis yra ta, kad Lietuvoje tuo metu neegzistavo praktiškai jokie testavimo algoritmai, neturėjome testų. Šiuo metu turime greitųjų antigenų testą, turime validuotą kaupinių metodą, yra daugybė naujų dalykų, kurie šiuo metu yra mūsų įrankių dėžėje.
Šiomis dienomis susiduriame su besikartojančia istorija – Vyriausybė vis dar neleidžia skiepyti jaunesnių žmonių, kai lieka nepanaudotų vakcinų, ką matėme Vilniuje šią savaitę. Sako, reikia skiepyti pirmiausia senjorus, senjorai savo ruožtu skiepytis nenori ir patenkame į tokį užburtą ratą. Ministre, kada bus leista skiepyti jaunesnius žmones, tarkim 55+ taip, kaip šį pirmadienį siūlė Vilniaus miesto meras?
Aš suprantu ir girdžiu, ir viešumoje skamba argumentai, kad štai, žiūrėkit, ligoninėse yra ir jaunesnių žmonių. Bet pagrindinis rodiklis, į kurį turėtume atkreipti dėmesį, tai mirtingumas. Ir būtent tarp mirštančių nuo šitos ligos, 80 ir daugiau procentų yra 65+ grupės žmonės. Todėl šiomis savaitėmis mes labai aktyviai skatinome ir labai norime, kad būtų vakcinuojama šita grupė.
Lietuva kreipėsi į Daniją dėl „AstraZeneca“. Sakykite prašau, kiek Danija turi tos atliekamos „AstraZeneca“ vakcinos, kiek šalių jau kreipėsi ir kiek Lietuva gali tikėtis gauti?
Na, bijau sumeluoti, jeigu neklystu, tai šiuo metu pas juos likutis yra apie kelis šimtus tūkstančių dozių, bet kadangi tiekimai vyksta, matyt, situacija keičiasi. Žinau, kad yra kreipusiosis ir kitos kaimyninės valstybės, Baltijos šalys, bet konkretaus skaičiaus šalių tikrai nežinau.
Kokią kainą Lietuva mokėtų už Danijos „AstraZeneca“, ar už tą pačią, už kurią ji buvo įsigyta danų?
Šitų sąlygų dar tikrai nežinau, bet aš manau, kad kalba eina arba apie kažkokį susitarimą, tiesiog dalijimąsi, tikrai nemanau, kad čia eina kalba apie kažkokią prekybą, antkainius ir taip toliau. Galbūt ir nemokamai.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
