Vis dėlto, ministro įsakymas papiktino Seimo opoziciją – Širinskienė sako, kad tai turi būti reglamentuota įstatymu, o ne ministro sprendimu. O ir dėmesį esą reikėtų skirti ne lyčių keitimams, o sergantiems žmonėms, kurių gydymui dabar pinigų trūksta.
Translytis Andre, o taip pat ir kiti jo bendruomenės nariai Lietuvoje, sulaukė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio dovanos – ministras nustatė tvarką, kaip šalyje bus galima keisti lytį.
„Ar šiandien jūsų bendruomenei yra džiugi diena, po tokios žinios? — Na, sakyčiau, kad tikrai džiugi. Jau ilgą laiką, kai Lietuva buvo įsipareigojusi priimti tam tikrus teisės aktus“, – teigia translyčių asociacijos „Trans autonomija“ pirmininkas Andre Jurgaitis.
Iki šiol Lietuvoje lyties keitimas nebuvo reglamentuotas, dabar Dulkys nustatė tvarką – translytis turės kreiptis į šeimos gydytoją, o tuomet su juo dirbs įvairių specialistų komanda. Aiškinsis translyčio norus, savijautą, psichologinę būseną, skirs hormonus.
„Tos sveikatos priežiūros paslaugos bus suteikiamos pagal patvirtintą tvarką ir viešosiose įstaigose, tai padarys paslaugas labiau prieinamas žmonėms, dabar nėra tokios vienos tvarkos, žmonės gal privačiai ieško, užsienyje ieško“, – sako A. Jurgaitis.
Su žmonėmis, norinčiais pasikeisti lytį, dirbs 8 skirtingų specializacijų specialistai. Pradedant šeimos gydytojais, baigiant urologais ar ginekologais. Jie aiškinsis translyčio poreikius ir norus, konsultuos, skirs tyrimus. Visa tai translyčiams nekainuos – paslaugos bus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Bet hormonai nekompensuojami, kaip ir chirurginės lyties keitimo operacijos.
„Mes kažkada norėtume turėti tokią situaciją, kaip yra įprasta kitose šalyse, kur valstybėse sveikatos draudimas finansuoja daugumą procedūrų, operacijų netgi. Manau, čia labai ilgas kelias Lietuvoje, kol mes prieisime iki tokio lygio“, – kalba translytė Katya Felicia Martens.
„Plastikos chirurgija pakankamai brangi ir sunkiai įkandama, tai manau, kad iš LGBT bendruomenės bus tam tikras spaudimas, jeigu jau yra suteikta galimybė, kad ji taptų realia. Tai kitas žingsnis, net neabejoju, bus pinigų suteikimas, gaunant pinigus iš ligonių kasų“, – teigia Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Anot Širinskienės, iš ligonių kasų finansavimo prioritetas turėtų būti skiriamas sunkiai sergantiems ligoniams, o ne LGBT bendruomenės interesams. Vis dėlto, patys translyčiai kol kas labiau svarsto, ar pavyks medikams apskritai tinkamai su jais bendrauti – gali prireikti mokymų, kaip kalbėti su translyčiais.
„Dažnai mes iš tikro daugiau išmanome apie sveikatos priežiūrą negu specialistai, nes turime su tuo daugiau patirties ir esame priversti patys mokytis“, – sako A. Jurgaitis.
Sveikatos apsaugos ministerija nerado galinčių visuomenei paaiškinti šio sprendimo motyvus. Bet ministrui klausimų turi ir Seimo opozicija. Agnė Širinskienė sako, kad lyties keitimas turi būti apibrėžtas įstatymu, o ne ministro sprendimu.
„Greičiausiai grįžus jau reikės svarstyti rudens sesijoje, ar neverta kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, ginčijant patį įsakymą, kaip neteisėtai priimtą. Ir, be abejo, tas rodo ir ministro prioritetus, ir valdančiosios daugumos, matyt“, – kalba A. Širinskienė.
Laisvės partijos deleguota teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska taip pat yra jau padėjusi translyčiams – leido keisti savo vardą dokumentuose. Bet translyčiai sako, kad pokyčių reikia ir daugiau.
„Šitą darbą reikėtų patobulinti, pabaigti, nes šitas įsakymas kol kas vis tiek neleidžia žmonėms pakeisti lyties įrašo dokumentuose ir asmens kodo, tai yra labai svarbu mums, nes mes kalbame apie lytį, ne tik apie vardą“, – tvirtina K. F. Martens.
Dėl to, kad iki šiol nebuvo reglamentuota lyties keitimo tvarka, Lietuva buvo pralaimėjusi ir bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Dėl to turėjo rinktis – priimti lyties keitimo įstatymą arba sumokėti 40-ies tūkstančių eurų baudą. Tąkart Lietuva sumokėjo pinigus, o įstatymas iki šiol nepriimtas.
