Neregys Justinas aplinkoje orientuojasi besinaudodamas baltąja lazdele ir keliauja į stotelę. Informacinių technologijų specialistas dirba aklųjų ir silpnaregių sąjungoje miesto centre, todėl į stotelę laukti viešojo transporto eina tikrai dažnai. Savarankiškai gyvenantis jaunas vaikinas sako, kad šiais technologijų laikais neregiai turi galimybę būti mažiau priklausomais, besinaudojant įvairiomis programėlėmis ar prietaisais. Ne išimtis ir susigaudymas viešojo transporto stotelėje.
Vilniaus savivaldybės susisiekimo paslaugų įmonė pristatė neregių ilgai lauktą programėlę mobiliems įrenginiams, kuria besinaudojantys neregiai gautų galimybę savarankiškai sulaukti reikalingo transporto. Apie atvykstantį autobusą jie turėtų sužinoti išgirdę garsinį pranešimą.
Panašu, kad programėlės sistema daro klaidų, pranešdama, kad troleibusas atvažiuos greičiau nei parašyta švieslentėje. Žinoma, netikslumų pasitaiko ir joje, tačiau matantys žmonės bent jau gali stebėti atvažiuojančių transporto priemonių numerius, o neregiams kitos išeities nėra – jie remiasi tik klausa.
„Programėlė negali pasakyti labai tiksliai, kada man įlipti į kokį. Dabartinėmis technologijomis tai būtų nerealu. Bet aš žinau, kad ta transporto priemonė tikrai šalia manęs. Tada aš prieinu prie žmogaus bet kokio, jei jis sutinka man padėti, aš galiu jo paklausti“, – pasakoja J. Kilčiauskas.
O kaip žinoti, kad reikalinga transporto priemonė šalia, jei į stotelę vienu metu suvažiuoja net keli autobusai ar troleibusai? Todėl neregiams sostinėje pasirodžiusi naujovė esą teikia mažai realios naudos. Dažniausia frazė, kurią pasitelkę programėlę neregiai girdi yra tai, kad troleibusas ar autobusas atvažiuos už mažiau nei minutės. Apie tai pasakoja ir kitas kalbintas pašnekovas Aurimas.
„Ir tas mažiau nei po minutės, tu niekuo negali remtis, tau bus va 54 ir 29. Ir jie susikeis ir tu įlipsi ne į tą, jeigu žmogaus nepaklausi“, – teigia vilnietis Aurimas Žiška.
Tačiau pasirodo, kad net ir ši transliuojama informacija neveikia taip, kaip turėtų. Programėlė tarsi užstrigusi kartoja vieną ir tą patį autobusą, nors jis jau nuvažiavo:
„2G jau nuvažiuoja, o ji kartoja dar vis. Ji jau turėtų sakyti 2G nuvažiavo, bet kartoja, kad už mažiau nei vienos minutės bus.“
Aurimas pasakoja, kad pasitikint programėle galima ir labai stipriai susimaišyti kartu su visomis laukiančiomis pasekmėmis: pavėluoti į darbą, ar nuvažiuoti kažkur toli, iš kur sunkiai rasi kelią atgal:
„Septynios valandos vakaro, žiema, daug sniego. Įsėdi ne į tą transporto priemonę. Nuvažiuoji dešimt stotelių ne ten, kur tau reikia. O ten važiuoja autobusai kartą į 40 minučių. Na, ir tada stovėk toje stotelėje, dar gali tekti į kitą pusę pereiti.“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai sako, kad Šiauliuose ir Kaune analogiška programėle neregiai jau seniai naudojasi. Ir pastaroji neva ten veikia gerai. Sostinės „Susisiekimo paslaugos“ esą norėjo dar geriau veikiančios, bet išėjo atvirkščiai.
„Norėjo kaip geriau, o gavosi kaip visada. Tai ir šį kartą betobulinant ji šiek tiek nusitobulino. Neatlieka pagrindinės funkcijos“, – kalbėjo Informacinės aplinkos specialistas Vytautas Gendvilas.
„Buvo toks tarsi pranešimas, kad išeinam su galutiniu produktu, o produktas neveikia, tai iš tikrųjų neregiai pasijuto įskaudinti ir pasimetę ir nustebę, švelniai tariant. Nes neveikia produktas“, – sako sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.
Sąjungos nariai kalba, kad tokia programėlė sostinėje turėjo būti įdiegta jau seniai, todėl kad čia silpnaregių sąjunga vienija daugiausiai gyvenančių nematančių ar silpnai matančių žmonių.
„Mes kalbam apie didžiausią miestą, apie augantį miestą, apie tą miestą į kurį atvažiuoja studentai. Ir neregiai, ir silpnaregiai. Apie tą miestą, kur ypatingai didelis judėjimas. Jeigu Panevėžyje sunku įsivaizduoti du autobusus sustojančius toje pačioje stotelėje vienu metu, tai Vilniuje prie Žaliojo tilto jų sustoja ir po keturis, ir po penkis. Tai kartais ir reginčiam žmogui sunku įlipti į jam reikalingą autobusą“, – pasakoja R. Balčikonienė.
Neregiai pasakoja, kad prieš diegiant programėlę konsultacijų su įmone tikrai būta, tačiau realių bandymų, prieš paleidžiant ją veikti, ne. O pati įmonė programėlės neveiksnumą įvardija kaip komunikacijos klaidą.
„Įvykęs galbūt kažkoks interpretavimas ar nesusikalbėjimas ir jų lūkestis gal buvo didesnis negu mūsų pasiūla. Bet aš manau, kad mes tą išspręsim“, – teigia „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Tam, kad programėlė veiktų taip kaip turėtų, esą būtini davikliai įdiegtos transporto priemonėse, kurios prieš paleidžiant programėlę veikti, nebuvo įdiegtos.
„Pagrindinis dalykas dėl ko buvo sukilęs ir įvardintas trūkumas, tai kad tada kai realiai atvažiuoja autobusas į stotelę, silpnaregis nemato, koks autobusas atvažiavo. Programėlė kalba, kad 4G atvažiuos už mažiau nei vienos minutės. Tai čia tas vienintelis dalykas, kuris dar papildomai yra planuojamas diegti“, – kalbėjo M. Gusarovienė.
Susisiekimo paslaugų duomenimis „Transporto balso“ programėlei įrengti skirta trisdešimt tūkstančių eurų. Pataisyti programėlės veikimą ir padaryti ją naudojamą įmonė žada jau tik vasaros pabaigoje.
