Štai, ką pasakoja Raseinių gyventojai:
„Baisoka, aš pats esu laiškininkas, pas žmones einu, kažkaip baisu.“
„O kaip gali nebijoti? Dėl savęs, dėl šeimos. Aišku čia reikia bijoti.“
„Girdėjau vakar per televiziją sakė 100-as, bet aš, kiek matau žmonių, visi sveiki.“
„Eina, kaip kas nori dabar, kaip kas nori, taip tas daro. Aš galvoju, išgalvota. Ar anksčiau nemirė žmonės? Ir po 20, ir po 30, ir po 50, į kapines nueinu, sakau, prašau.“
Daliai Raseinių rajono gyventojų vis dar sunku susitaikyti su realybe, tačiau statistika rodo, kad abejoti koronaviruso grėsme negalima.
Raseiniuose sergamumas COVID-19-a didžiausias visoje Lietuvoje, šimtui tūkstančių gyventojų per dvi savaites tenka daugiau nei 400 atvejų. Raseinių rajonas lenkia Radviliškį, Šiaulius. Sergamumo rodiklis 10 kartų lenkia šalies vidurkį.
„Mano savijauta per savaitgalį pakrypo kita linkme. Jau penktadienį vakare pasijuto pirmieji simptomai. Sekmadienis: aukšta temperatūra, galvos skausmas, kosulys, temperatūra 38,6“, – sako Raseinių meras Andrius Bautronis.
Anot infekciją pasigavusio mero, situacija Raseiniuose stabilizavosi. Dėl to planų skelbti rajone karantiną vietos valdžia išsižada.
„Nuo tiriamųjų skaičiaus teigiamų mėginių procentinė išraiška mažėja. Žmonės mažiau būriuojasi, žmonės mažiau lankosi viešose vietose, žmonės vis daugiau dėvi kaukes, tikrai nesvarstėm galimybės karantinuoti visą rajoną“, – pasakoja A. Bautronis.
Tiek Raseinių savivaldybė, tiek Sveikatos apsaugos ministerija planuoja didinti testavimo tempus ten, kur sergančiųjų daugiausia. Mat situacija vis dar išlieka sudėtinga, dėl to Raseinių rajone lankytis nerekomenduojama.
„Izoliuotis gal nereikia iš Raseinių grįžus, bet važinėti ten irgi nerekomenduotumėme nei giminaičių lankyti, nei lankytis kituose formatuose, luktelkit, Raseiniai susitvarkys“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vyriausybė likus kelioms savaitėms iki rinkimų, elgiasi visiškai priešingai nei metų pradžioje. Pavasarį esant daug mažesniam sergamumui, Lietuvoje buvo įvestas visuotinis karantinas ir tam tikrais atvejais net apribotas gyventojų judėjimas atskiruose miestuose. Tiesa, A. Veryga bet kokį ryšį tarp priimamų sprendimų ir artėjančių rinkimų neigia.
„Vienas skaičius – dar ne viskas. Reikia žiūrėti į kontekstą. Ir tikrai šitą kontekstą reiktų sieti ne su rinkimais, o su labai objektyviais epidemiologiniais kriterijais. Naujas infekcijas Lietuva šimtais skaičiuoja nuo ketvirtadienio. Šiandien šalyje buvo fiksuoti dar 105 atvejai bei viena mirtis“, – kalbėjo A. Veryga.
Per dar nesibaigusį rugsėjo mėnesį Lietuvoje aptikta daugiau nei pusantro tūkstančio infekcijų. Tai yra daugiau nei per visą vasarą. Mat per visą birželį buvo fiksuota vos 140 COVID-19 atvejų, per liepą 275, rugpjūtį 836 atvejai.
Didelį nerimą epidemiologams kelia ir augantis su židiniais nesusijusių infekcijų skaičius, kai nėra aišku, kaip žmogus susirgo. Vakar tokių atvejų buvo beveik pusė.
„Jeigu prasidėtų plitimas toks nevaldomas, ne židininis, ta situacija tikrai rimtėtų. Žmonės ne visada atsimena, kada, kur, su kuo bendravo būtent per praėjusį laikotarpį nuo izoliacijos registravimo“, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Epidemiologai ir infektologai atkreipia dėmesį, kad ne visi žmonės noriai vadovaujasi taisyklėmis. Dėl apsauginių veido kaukių nedėvėjimo praėjusią savaitę nubausta 14-a, o dėl saviizoliacijos pažeidimų – 53 asmenys. Skirtingai nei pavasarį, šį rudenį dažniau COVID-19 suserga jauni žmonės.
„Dabar džiaugiamės, kad ne taip labai serga didžiausia rizikos grupė, pagyvenę žmonės, tačiau jauni žmonės, kurie vaidina labai svarbų vaidmenį infekcijos platinime, labai svarbu, kad jie išgirstų, visu rimtumu šitą situaciją vertintų. Jų aktyvumas, kur svarbu saugotis. Naktiniai klubai, barai, viešosios maitinimo įstaigos. Tai yra rizikingos vietos“, – pasakoja gydytoja infektologė Auksė Mickienė.
Infektologai su nerimu žiūri į metų pabaigą. Esą spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais ligos tarp žmonių plinta sparčiausiai.
