Statula iš liepos medienos išdrožta, spėjama, penkioliktame amžiuje, vadinasi „Prisikėlęs Kristus“. Vėlyvosios gotikos kūrinys buvo kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijoje, tačiau po jo nužudymo ir kolekcijos vagystės dingo. Lietuvos tarnybos prieš dešimtmetį pastebėjo ją Austrijoje, viename Vienos antikvariate, į kurį šis meno kūrinys pateko iš Kopenhagos aukciono namų.
„Buvo dokumentacija skulptūros, dėmės, tai tikrai tas daiktas“, – sako restauratorius Arūnas Bėkšta.
Už šios skulptūros susigrąžinimą Vyriausybė paklojo apie 40 tūkst. eurų.
„Jos vertė yra daugiau 40 tūkst. eurų. Įvertintos restauravimo, teismo išlaidos“, – pasakoja kultūros viceministrė Ingrida Veliutė.
„Didžiulis klausimas buvo, kokio dydžio kompensaciją Lietuva turi sumokėti už statulą. Kompensuoti tikrą dabartinę jos vertę, ar kiek sumokėjo už ją Austrijos antikos prekeivis. Jis tik atgavo sumokėtus pinigus, kas yra daug mažiau už statulos tikrą vertę“, – teigia Lietuvos garbės konsulas Austrijoje Ulrich Salburg.
Europinė direktyva įpareigoja grąžinti į Lietuvą iš jos neteisėtai išvežtas meno vertybes, tačiau dešimtmetį užtruko formalumų derinimas tarp Lietuvos ir Austrijos pareigūnų, kol pagaliau štai statula jau Vilniuje.
„Procesas buvo ilgas, sudėtingas, dalyvavo daug Lietuvos kultūros institucijų ir užsienio diplomatų. Visų bendromis pastangomis, Austrijos kolegų, vertybė pagaliau grįžta į Lietuvą“, – kalbėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Skulptūros istorija įspūdinga. Spėjama, kad dabartinės Vokietijos ar Lenkijos teritorijoje viduramžiais sukurta statula esą buvo skirta Kretingos bažnyčiai.
„Apie 1928 m. ji pakliuvo į Nagevičiaus kolekciją Žemaitkiemio dvare, 1930 m. P.Galaunė ją vertino. Po 1944 m galvota, kad dingo, bet istorija sugrįžta su Ričardu Mikutavičiumi“, – sako I. Veliutė.
Prieš beveik tris dešimtmečius Ričardas Mikutavičius Lietuvos specialistų paprašė statulą restauruoti, nuimti XIX-XX amžiaus uždažymus. Tiesa, pėdas, medinį postamentą ir rankos pirštus jai dar vėliau priaugino Austrijos auksarankiai.
„Kai mes ją gavome, ji neturėjo pusės kojų, pirštai naujai padaryti. Mes neatstatinėjome. Taikėme muziejinį restauravimą. Kai nežinai, kaip buvo, ir nekišk nagų. Buvo postamentas padarytas, stovėjo ant dviejų metalinių smaigų“, – pasakoja A. Bėkšta.
Beje, šiai statulai dar trūksta koto ir vėliavos su kryžiumi, kas buvo įprasta tokiems kūriniams. Saugoti skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“ Kultūros ministerija patikės Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.
„Tai valstybės turtas. Dailės muziejus – geriausia vieta, kur pamatys daugiausia žmonių“, – teigia Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.
Kol kas šios skulptūros meno mylėtojai dar negalės pamatyti. Jis bus saugoma Dailės muziejaus saugykloje. O visuomenei muziejus ją ketina parodyti kitais metais, atidarius restauruotus Radvilų rūmus Vilniuje.
