Oksfordo universitetas yra vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų pasaulyje. Jame svajoja mokytis ne vienas abiturientas, tarp kurių ir lietuvis Jonas. Nors Oksfordas jo prašymą atmetė, bet politikos, filosofijos ir ekonomikos mokslus norintis studijuoti vaikinas prašymus teikė dar keturiems Didžiosios Britanijos universitetams. Prieš „Brexit" studijos Jonui, kaip Europos Sąjungos piliečiui, būtų kainavusios apie 10 000 svarų per metus, tačiau dabar jų kaina išaugo kelis kartus.
„Jos pakilo ganėtinai smarkiai, iki maždaug nuo 20 iki 30 tūkstančių svarų, kainuoja tuose universitetuose Anglijos“, – sako abiturientas Jonas Trumpa.
Nors kaina ir didelė, tačiau Jonas vienas iš nedaugelio abiturientų, kuris vis vien teikia prioritetą studijoms Jungtinėje Karalystėje. Tarp būsimų Lietuvos studentų Didžioji Britanija buvo populiariausia studijų užsienyje kryptis, tačiau kainoms išaugus dvigubai, šiemet lietuviai pateikė 76 procentais mažiau stojimų anketų nei pernai. Pasak konsultuojančios dėl studijų užsienyje įmonės atstovų, tai nulėmė pasikeitimas, kad lietuviai Didžiojoje Britanijoje nuo šiol nebegali gauti studijų paskolos.
„Nebelieka palankios paskolos sistemos, kuri leisdavo pasiimti paskolą ir studijuoti Anglijoje nemokamai, nieko nemokėti už studijas ir grąžinti paskolą tik tada, kai baigia studijas, pradeda uždirbti ir uždirbti daugiau negu tam tikrą sumą pinigų“, – pasakoja „Kastu International“ vadovas Arturas Jefimovas.
Nebelieka ne tik studijų paskolos sistemos. Į Didžiosios Britanijos universitetus priimti lietuviai, visų pirma turės susimokėti pusę studijos kainos, tik tuomet galės gauti vizą, leidžiančią mokytis ir gyventi šalyje. Tokia viza kainuoja 350 svarų. Už vizą susimokėti turės ir norintys dirbti Jungtinėje Karalystėje.
Tokios vizos kaina prasideda nuo 230 svarų ir priklauso nuo darbo pobūdžio bei laikotarpio, kuriam liekate dirbti. Tiesa, lietuviams, estams, bulgarams, slovėnams ir rumunams ji kainuoja 55 svarais brangiau. Londonas teisinasi, neva Lietuva ir kitos 4 šalys nėra prisijungusios prie 1961-ųjų metų Europos tarybos socialinės chartijos. Įdarbinti žmones iš šių 5 šalių daugiau kainuos ir britų darbdaviams.
Nuogąstaujama, kad tokiu atveju darbdaviai rinksis ne lietuvius, o kitos tautybės žmones. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Renato Norkaus, tai yra diskriminacija.
„Mes dedam visas pastangas ir visais lygiais. Tiek dvišališkai su Jungtinės Karalystės vadovybe, tiek ir Europos Sąjungos lygiu. Tas klausimas yra keliamas ir siekiama, kad ta diskriminacija būtų panaikinta“, – kalbėjo ambasadorius Renatas Norkus.
Brangsta siuntos į bei iš Jungtinės Karalystės
Papildomai susimokėti teks ir už siuntas į bei iš Jungtinės Karalystės, kuri Europos Sąjungos narėms tapo trečiąja šalimi. Dėl muitinės procedūrų siuntimo laikas gali ne tik pailgėti, bet ir gerokai išbrangti siuntinio kaina.
Dabar teks ne tik deklaruoti siunčiamus daiktus, bet ir sumokėti importo PVM, importo muitą, jei prekių vertė viršys 150 eurų, bei atverti piniginę muitinės tarpininkavimo paslaugoms teikėjams, kurie tvarkys prekės išmuitinimo dokumentus. O tam tikroms prekėms bus taikomas ir akcizo mokestis.
„Virš 22 eurų vertės, Lietuvos paštas taiko deklaravimo mokestį – 8,69 centus ir prekėms virš 22 iki 150 eurų vertės yra taikomas importo PVM‘as, kuris sudaro 21 procentą“, – sako „Lietuvos pašto“ atstovas Tadas Drunga.
Iki sausio 1 dienos, skambindami į ir iš, ar būdami Didžiojoje Britanijoje mobiliojo ryšio paslaugos – skambučiai ir internetas kainavo beveik tiek pat kaip ir būnant savo namų tinkle. Tačiau dabar, pasak vieno iš mobiliojo ryšio operatorių, kainas teko keisti. Skambučio kaina šalies viduje ir į Lietuvą išaugo iki 23 centų už minutę, o interneto duomenys kainuoja 7 eurus už gigabaitą.
„Britanijoje yra didelė ir lietuvių išeivijos bendruomenė ir verslo nemažai yra, verslo ryšių ir lietuvių įmonės turi padalinius ir taip toliau, tai natūralu, kad šitas pokytis jiems yra nepatogus“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ atstovas Jaunius Špakauskas.
Per ketverius metus nuo „Brexit" referendumo, lietuvių emigracija į Jungtinę karalystę sumažėjo 4 kartus. 2016 metais emigravo 23 tūkstančiai lietuvių, kai pernai tik 6 tūkstančiai. Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą 2020-aisiais sugrįžo daugiau nei 9,5 tūkstančių lietuvių.
