Kitos šalys šiuos testus jau naudojo greitai tiriant milijonus. Naujoji premjerė ir Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad šių testų pirkimai užstrigę. Suburta ekspertų grupė ragina Lietuvą kuo greičiau įsigyti šių testų, o valdininkai vis dar abejoja testų patikimumu.
Kad sužinotumėte, ar sergate koronaviruso liga, nebereikia laboratorijos ir brangios įrangos. Paėmus įprastą tepinėlį iš nosiaryklės vos per 15 minučių galite sužinoti, ar sergate. Vienas toks greitasis antigeno testas kainuoja vos 10 eurų, o jį atlikti privačios įstaigos siūlosi už beveik 30 eurų.
Tačiau šių testų kelias į Lietuvą – labai vingiuotas ir dar nesibaigė. Besiskundžianti, kad Lietuvoje laboratorijos dirba visu pajėgumu, tačiau vis tiek nebeaišku, kiek gi lietuvių serga koronavirusu, Vyriausybė greitųjų testų iki šiol nesugeba nusipirkti. Nors kitos užsienio šalys tokius testus patikrinti masėms jau naudoja.
„Testavimas neveikia ne todėl, kad testai blogai veikia, o todėl, kad laboratorijos dirba ant galimybių ribos. Teigiamų testų dalis tokia didelė, kad negali pakeisti situacijos, laboratorinių pajėgumų išplėtimas yra neįmanomas dalykas. Kad galėtume geriau testuoti, mums reikalingi kiti dalykai. Pirmiausia antigenų testai, kuriuos būtų galima plačiau naudoti ir daugiau situacijos matyti, numatyti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nors diskusijos vyksta jau seniai, o privačios laboratorijos šiuos testus jau nusipirkusios, ką tik darbą pradėjęs sveikatos apsaugos ministras rado keistą situaciją. Jis aiškina, kad greitųjų antigenų testų Nacionalinė laboratorija sulauks ne anksčiau nei kitą mėnesį.
„Pirkimai yra inicijuoti, konkursai vyksta. Yra pretenzijų, jos aiškinamos. Procedūros turėtų baigtis gruodžio paskutinėmis ar sausio dienomis. Tada turėsime atsakymus. Jei viskas gerai, sausis matyt būtų tas mėnuo, kada pradėtų aiškėti“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija gruodžio pradžioje nusprendė įsigyti 300 tūkst. greitųjų antigeno testų. Tačiau FNTT pradėjus narplioti skandalingąjį pavasarinį 6 mln. eurų vertės greitųjų testų pirkimą, šį pirkimą laboratorija jau vykdo pagal visas viešųjų pirkimų procedūras, kurios užtrunka – vokų atplėšimas numatytas tik Kūčių išvakarėse.
„Buvo laukiama daugiau duomenų apie testus. Buvo nesusipratimų su greitaisiais serologiniais testais, turbūt apsidraudžiant nebuvo skubama jų įsigyti. Problema viešųjų pirkimų procedūros, kad tų testų taip greitai neįmanoma įsigyti, formalios priežastys“, – teigia Vilniaus universiteto mokslininkė Aurelija Žvirblienė.
Tuo metu privačios medicinos įstaigos tokių testų jau turi ir prieš mėnesį ėmė siūlyti testuotis privatiems klientams. Tiesa, ir jos tokią teisę gavo ne iš karto. Veryga buvo paskelbęs šiuos tyrimus neteisėtais ir tik vėliau savo sprendimą pakeitė.
„Jie leisti naudoti, įtraukti į testavimo strategiją. Tik mes jų nelabai turim. Apie juos labiau teoriškai galime šnekėti“, – kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Mums uždraudė daryti, nežinau, kokiu būdu suvaikščiojo informacija, nespėjome padaryti tyrimų, gavome iš institucijos raštą, kurio privalėjome laikytis“, – sako „Affidea Lietuva“ verslo veiklos vadovas Artūras Seibutis.
Tačiau net ir leidę Lietuvoje naudoti šiuos testus, sveikatos apsaugos valdininkai juos tebelaiko nepakankamai patikimais. Ministerijos nustatytuose naudojimo algoritmuose įrašyti atvejai, kai po šių testų reikia atlikti pakartotinį molekulinės diagnostikos tyrimą.
„Jie tiksliausiai parodo, kai intensyviai dauginasi virusas, kai žmogus turi simptomų. Gali būti netikslūs inkubaciniame periode, kol dar žmogus nejaučia simptomų. Tikslumas gali būti mažesnis, nes viruso mažai. Jų jautrumas ne toks aukštas kaip molekulinių testų“, – pasakoja A. Žvirblienė.
„Reikia pakartoti PGR. Vienu atveju po neigiamo antigeno atsakymo, kitu atveju- po teigiamo. Bet įtraukta į visus 7 algoritmus nustatytomis sąlygomis, indikacijomis lygiavertė diagnostikos priemonė“, – teigia A. Seibutis.
„Jei tiriamas kontaktą turėjęs asmuo, kuris gavo neigiamą rezultatą, reikėtų palaukti bent 2 paras ir tuomet kartoti antigeno arba PGR testą. Jei jis nejaučia simptomų, gali tęsti izoliaciją, kadangi po kontakto izoliacija privaloma“, – kalbėjo ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Monika Dabulė.
Greitaisiais antigeno testais Slovakijoje prieš pusantro mėnesio buvo atliktas platus visuomenės tyrimas, patikrinti beveik 4 milijonai gyventojų, tačiau kada Lietuvos pacientai jais greitais galės testuotis valstybinėse sveikatos įstaigose, tebėra neaišku. Skubiai įsigyti greitųjų antigeno testų dar prieš mėnesį rekomendavo prie prezidentūros sudaryta sveikatos ekspertų taryba.
