Čilės Atakamos dykumoje esantys druskingi telkiniai pilni ličio – metalo, be kurio mūsų kasdienis gyvenimas jau neįsivaizduojamas. Mat litis naudojamas mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir elektrinių transporto priemonių baterijoms gaminti. Tačiau šių telkinių gyvybiškai reikia ir gyvenantiems gražuoliams flamingams, kurių, kaip rodo naujausias Čilės mokslininkų tyrimas, dėl ličio kasybos sparčiai mažėja.
„Flamingų populiacija per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 12 procentų. Tai rodo, kad ličio kasyba nėra tvari ir kenkia ekosistemai“, – sako tyrimo bendraautorė Cristina Dorador.
Kasmet ličio paklausa padidėja beveik 9-iais procentais, o ekspertai prognozuoja, kad ji tik augs. Mat dėl klimato kaitos žmonės ima gaminti daugiau elektrinių transporto priemonių, kurių baterijoms reikia ličio.
„Flamingai svarbūs ne tik ekosistemai, bet ir turizmui. Atakamos regionas yra antras pagal turistų kiekį Čilėje – dauguma jų atvyksta būtent dėl flamingų. Ilgainiui jiems tiesiog nebus čia ko važiuoti“, – teigia C. Dorador.
Tačiau daugiau flamingų prieš dešimtmetį štai taip vaikštinėjo ne tik Atakamos telkiniuose, bet ir Anduose, kur įspūdingųjų paukščių taip pat sumažėjo maždaug 12 procentų. Mokslininkai ištyrė ir kitus druskingus telkinius, kuriuose ličio kasyba nėra vykdoma ir jokių pokyčių flamingų populiacijoje nepastebėjo. Pasaulyje Čilės flamingų šiuo metu liko mažiau nei 200 tūkstančių, o jų populiacija nuolat mažėja.
