„Tai žmogus, kuris neišnyksta, kuris neišnyksta be pėdsako“, – kalba buvusi V. Adamkaus atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė.
Pirmąją Valdo Adamkaus kadenciją jo atstove spaudai dirbusi Violeta Gaižauskaitė, iš arti mačiusi daugybę politikų ir pirmųjų ponių, įsitikinusi – ponia Alma Adamkienė savo pareigoms tiko idealiai.
„Ne vaidino pirmosios ledi vaidmenį, ji tiesiog buvo ja ir tai suprato kaip pareigą Lietuvai ir jos žmonėms“, – tvirtina V. Gaižauskaitė.
O žmonės, prisimindami vakar Anapilin iškeliavusią Almą Adamkienę, graudinasi:
„Čia pasaulinio masto moteris. (...) Širdį spaudžia tiesiog, kaip mamos, atrodo, netekom.“
„Amžius garbingas, bet gaila labai. Tokios neturėsim niekada, turbūt.“
„Išskirtinis asmuo – ji turėjo savo charizmą, šilumą skleidė.“
„Elegancija, dėl vaikų stengimasis. Iniciatyvos geros buvo.“
„Tokių pirmų ponių Lietuvoj dar nebuvo.“
Buvę bendražygiai ir bičiuliai šiandien neslepia besijaudinantys ir dėl viso gyvenimo atramos netekusio prezidento Valdo Adamkaus. Dalis jų pripažįsta dar nedrįsę jam skambinti ir bandyti guosti dėl to, kam paguodos žodžių nėra. Septynis dešimtmečius trukusi Adamkų meilė tapo pavyzdine kone visai tautai.
„Reikia matyti, kaip jie, susikibę rankomis, pačiu sunkiausiu momentu, ieškodavo vienas kito rankų ir laikydavosi drauge. Man labai sunku kalbėti, aš suprantu, kaip sunku netekti viso gyvenimo draugės, bendražygės“, – kalba V. Gaižauskaitė.
„Prezidentas Adamkus, žinoma, sugniuždytas šito atsisveikinimo, iškeliavimo jo viso gyvenimo palydovės. Bet Valdas Adamkus bus visą laiką šalia, jis dalyvaus atsisveikinime“, – teigia prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.
Šį vakarą ir rytoj rytą atsisveikinti su velione bus galima Prezidentūroje, tačiau laidotuvės nebus valstybinės, nes to nenumato teisės aktai. Ponia Alma amžinojo poilsio atguls Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
„Tai yra senas šeimos sprendimas būti palaidotiems gimtajame prezidento Valdo Adamkaus mieste“, – sako R. Jasiulionis.
Prezidentas prašo į atsisveikinimą nenešti gėlių, o joms skirtus pinigus skirti labdarai ir šitaip simboliškai tęsti ponios Almos gerus darbus. Adamkų šeimos bičiulis Artūras Zuokas tikina, kad tokia pati, kaip viešumoje, Adamkienė buvo ir tarp namų sienų.
„Neįtikėtino ramumo ir gerumo žmogus. Nesu girdėjęs per visą gyvenimą nė vieno blogo žodžio apie nieką. (...) Taip gyventi reikia sugebėti, tai kažkokia karališka privilegija“, – tvirtina A. Zuokas.
Visą gyvenimą vyro karjerai paskyrusi Adamkienė pati į politinius reikalus nesikišdavo, tačiau be jos nuomonės neapsieidavo pats prezidentas.
„Iškildavo – gerai, o kaip Alma vertins, ką Alma pagalvos, kaip Alma jausis?“, – sako A. Zuokas.
Greta pirmosios poros buvę kolegos įsitikinę, kad tvirtumą ir gerumą Adamkienei įskiepijo ir pats likimas, nors dauguma Adamkus matė tik prezidentinėje šviesoje.
„Jie buvo karo pabėgėliai tikrąja to žodžio prasme. (...) Jie išvyko į Ameriką su keliais doleriais kišenėje, neturėdami nieko ir iš naujo, nuo nulio turėjo kurti savo gyvenimą“, – kalba V. Gaižauskaitė.
Kalbinti gyventojai taip pat gražiai atsiliepia apie Almą Adamkienę:
„Jie atsivežė, kas geriausia buvo JAV – šiltas bendravimas, mokėjimas bendrauti, šypsena, jie visus žmones priėmė kaip savus.“
„Stiprybės prezidentui ir tebūnie jai lengva žemelė.“