Merginai tada tik prieš savaitę laiko buvo suėję 18 metų, ji dar buvo paskutinėje klasėje, tačiau sutiktas vyras ir jo sūnus Rimantas Gintarės gyvenimą pakeitė iš esmės.
„Vaiko atsiradimas viską sustatė į vietas ir dar greičiau, nes nebeliko laiko romantiškiems pasimatymams. Gi per vieną vakarą aš tapau mama“, – sakė moteris.
Gintarė pasakojo, kad draugystės pradžioje berniukas gyveno su mama, tačiau vieną rytą jie su Andriumi sulaukė skambučio ir buvusios žmonos giminių, kurios liepė atvažiuoti pasiimti vaiko, kadangi tuo metu berniuką prižiūrėję asmenys jau buvo amžiuje.
„Jie sakė, kad mes esame per seni ir negalime jo prižiūrėti. Apie berniuko mamą kalbama nebuvo. Andrius nuvažiavo, pasiėmė, o aš laukiau ir sulaukiau dvejų metukų vaiko su visais daiktais. Jis manęs bijojo, aš jo bijojau, bet žaidimo forma mums pavyko susidraugauti“, – pasakojo Gintarė.
Tikroji Rimanto mama berniuko gyvenime pasirodydavo tik epizodiškai, o po kurio laiko išvis dingo. Vienintele moteriška figūra Rimanto gyvenime liko Gintarė, tačiau berniukui augant moteris pastebėjo, kad vaiko raida – sutrikusi.
„Tai jo apleistumo, nedarbo su juo pasekmė“, – teigė moteris.
Gintarė su vaiku dirbo, jį lavino ir užsiėmė, todėl rezultatų pavyko pasiekti jau po kelių mėnesių. Ilgainiui vaiko raida pasiekė jo amžių, tačiau staiga viskas lyg ir sustojo.
„Staiga pradėjo keistis jo fizinis kūnas. Vienos rankos pirštas niekaip negalėjo išsitiesti, tai prasidėjo tiesinimo operacijos. Po jų prasidėjo apaugimai, kojos deformacijos, kilo guzai.
Man būdavo paniška baimė, kai vyras išvažiuodavo į darbą, nes tu nežinai, galbūt tau reikės kviesti greitąją ir tu nežinai, kur tave nuveš – į Šiaulius ar į Kauną“, – pasakojo Gintarė.
Moteris su berniuku pradėjo belstis į gydytojų duris, tačiau atsakymą, kas berniukui yra, gavo tik po 11-kos metų, o prieš 1,5 metų Rimantui ant kojos pradėjo vertis žaizda.
„Jam pradėjo vertis žaizda ir aš išsigandau, kad jam užsikišusi kraujagyslė arba prasidėjo gangrena, todėl išsikvietėme greitąją pagalbą. Mus išvežė į Šiaulius, ten apžiūrėjęs daktaras pasakė, kad tokį vaizdą jis mato pirmą kartą, todėl mus išsiuntė į Kauną.
Ten mums pasakė, juk žinote, kuo sergate, ir tada paleido namo. <...> Tada viskas sustojo, nes tu nebežinai, ką daryti, kur pulti, kam rėkti, o vaikui blogai. Galiausiai prisiskambinome savo daktarei Vilniuje ir ji suorganizavo, kad patektume į Vilnių. Mes išvažiavome liepos pabaigoje, o namo grįžome spalį“, – kalbėjo moteris.
Tačiau berniukas namo grįžo jau ne toks, koks iš jų išvažiavo – Rimantui buvo amputuota dalis kojos. Gintarė teigė, kad tai buvo beprotiškai sunku, tačiau sunkiausia viską paaiškinti vaikui.
„Tau sunku, bet kaip jam pasakyti, kad tai įvyks. Išeidavai į tualetą ar į dušą, išsirėkdavai, išsibliaudavai ir grįžus į palatą tu vėl privalai būti stipri, nes jis laukia tokiomis akimis... Ir tu jam turi viską paaiškinti.
Tu pradedi sakyti ir vėl išeini, nes tu nesuvaldai emocijų ir nesupranti, kas vyksta. <...> Tu jį ruoši, bet tu pats tai nepasiruošęs, tu vaidini prieš vaiką, tu sakai, kad jam viskas bus gerai, jam nebeskaudės“, – pasakojo moteris.
Berniukas pasakojo, kad vis dėlto mamos raminimai pasitvirtino ir jis dabar jaučiasi gerai.
Daugiau apie Rimantą galite išgirsti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „TV Pagalba“ žiūrėkite pirmadieniais–penktadieniais 16:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TV Pagalba“.
