Vos pravėrus Frankenšteino laboratorijos duris nuo pat pirmo žingsnio pasitinka ne tik šiurpą keliantys garsai, bet ir vaizdai.
Ištrūkus iš šiurpiosios laboratorijos, drąsiausiųjų laukia siaubo namas. Namas dviejų aukštų, durų daug, už kiekvienų jų – nežinia, kas laukia. Kiekviename žingsnyje nežinai, ko tikėtis. Išdrįsusių paklaidžioti siaubo name abejingų nepalieka:
„Kai rankos iš sienų išlindo ir griebė, tai širdis vos neiššoko.“
„Galvojau manęs tai neišgąsdins, bet, pasirodo, kad galima išgąsdinti.“
Iš siaubo namo laukia du keliai – saugesnis, skirtas mažiesiems ir drąsiausiųjų takas. Čia pasitinka zombiai, naujas aukas medžiojantys skerdikai:
„Čia siaubo jau ašaros, negaliu apsakyt to jausmo. Ir juokinga, ir baisu.“
„Žinokite tikrai, atrodo, einu, matau, neišsigąsiu, bet ėmiau ir išsigandau.“
Zombiai, šmėklos, raganos parką netoli Biržų prieš Heloviną užkariauja antrus metus. Siaubo parko įkūrėjos – dvi biržietės. Jau nuo vasaros su vyrų pagalba jos lipdė, konstravo, statė.
„Norėjome apstatyti daug daugiau teritorijos, sukurti kuo daugiau dekoracijų ir tas mūsų užsidegimas, kad padarytume viską kokybiškai ir kiekybiškai. Norėjome, kad būtų ir žmonėms daugiau erdvės pasivaikščioti, daugiau pamatyti“, – pasakoja parko įkūrėja Karolina Brazdžionė.
Parke driekiasi keli kilometrai apšvietimo, kone tūkstantis moliūgų, šimtai rankomis kurtų šmėklų, vaiduoklių, raganų.
„Paklodžių, rūbų suėjo tikrai daug, savo spintas peržiūrėjome, gelbėjo dėvėtų rūbų parduotuvės”, – sako parko įkūrėja Indra Simėnė.
