Į Kauno apygardos teismą išklausyti verdikto ateina savo autistą sūnų bandžiusi nužudyti alytiškė. Ją teismas pripažįsta kalta dėl pasikėsinimo įvykdyti kraupų nusikaltimą. Nors už tai jai grėsė nuo 8 iki 20 metų nelaisvės, teismas skyrė gerokai švelnesnę bausmę.
„Sankcijoje numatytas laivės atėmimas kaip bausmė nebūtų šiuo atveju teisinga ir proporcinga, todėl jai paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir jos metu ją įpareigojo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje“, – sako Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė.
Pati nuteistoji savo kaltę pripažįsta, atlygino visų institucijų ieškinius. Motina sako visą šį laiką, beveik pora metų, nematė savo sūnaus.
„Labai susijaudinau, negaliu kalbėt… taip, patenkinta“, – tepasakė nuteistoji.
Prokuroras atviras: tai – sudėtinga byla. O švelnesnės bausmės jis ir pats prašęs dėl proceso metu paaiškėjusių daugelio lengvinančių aplinkybių.
„Ir žmogiška prasme sudėtinga, ir faktine prasme, nes pačiai kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo sunku kalbėti, ją buvo sunku išklausti, tai tokių problemų eigoje kilo“, – pasakoja prokuroras Tomas Stelionis.
Tad greičiausiai sprendimo neskųs nė viena pusė. Pasak mamos advokato, ši byla – precedentas.
„Mes prašėm pripažinti, kad mama buvo beviltiškoj būsenoj, ir kad tai teismas laikytų kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir teismas tą įvertino ir pripažino, tai precedentas. Tam tikras valstybinių institucijų šaltumas, reakcijos neadekvatumas, leidžia bent jau teismui siekti tam tikrų tikslų, švelnesnės bausmės“, – teigia advokatas Mindaugas Bliuvas.
Būtent dėl to šiandien prie teismo piketavo ir autistus vaikus auginančios mamos. Nors jos nepateisina alytiškės poelgio, sako su institucijų abejingumu susiduriančios nuolat. Sulaukti net ir priklausančios pagalbos labai sudėtinga.
„Kaip numato įstatymas, atokvėpio paslaugos, pavyzdžiui, Kauno mieste šiai dienai jos nėra. Kauno savivaldybė mažai daliai tik vienos specialios mokyklos teikia tik darbo dienomis“, – kalbėjo piketo organizatorė Tatjana Narkevičienė.
Dažnai neįgaliais vaikais joms tenka rūpintis vienoms, mat neištvėrę įtampos artimieji nusisuka. Auginti autizmo sutrikimų turinčius vaikus itin sunku – dažnai būtina priežiūra 24 per parą.
„Jeigu sukuria kažkokią paslaugą, neva mes jums padedame, tai mes neturime, kuo susimokėti, nes mūsų autistiškų vaikų mamos, esame vienišos, su labai reta išimtimi“, – sako piketo dalyvė Jolanta Šemaliūnienė.
„Mūsų, pavyzdžiui, nekalba, nevalgo pats, nesavarankiškas, palikti vieno negali, jei aš susergu, realiai tada jis nieko nelanko, nes negali įdėti į taksą, kad jis išvažiuotų pats“, – pasakoja piketo dalyvė Loreta Vaikšnoraitė.
„Dažnai susiduriame su nekompetencija iš medikų pusės, švietimo darbuotojų, menkai ką žino apie autizmą, o sulauki ir grubaus, ir griežto žodžio“, – teigia T. Narkevičienė.
Autizmo sutrikimų turinčių vaikų kasmet vis daugėja, deja, ne visada šis sutrikimas diagnozuojamas iš karto. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje tokių vaikų yra virš 2000. Nors, anot mamų, realybėje skaičiai bemaž 4 kart didesni.
