• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusių sienos apsaugos tarnyba dalinasi vaizdais neva Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje į koncertiną įsipainioja ir dėl to gaišta briedžiai. Į tokius vaizdus reaguoja Lietuvos medžiotojai ir žvėrių teisių gynėjai. Esą gyvūnai žūsta siaubingose kančiose. Tačiau Lietuvos pasieniečiai tokią informaciją neigia, o politologai sako, kad Baltarusija tokius vaizdus tikslingai naudoja norėdama nuteikti šalies žmonės prieš koncertinos statymą ir komplikuoti Lietuvos sienos apsaugą.

Baltarusių sienos apsaugos tarnyba dalinasi vaizdais neva Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje į koncertiną įsipainioja ir dėl to gaišta briedžiai. Į tokius vaizdus reaguoja Lietuvos medžiotojai ir žvėrių teisių gynėjai. Esą gyvūnai žūsta siaubingose kančiose. Tačiau Lietuvos pasieniečiai tokią informaciją neigia, o politologai sako, kad Baltarusija tokius vaizdus tikslingai naudoja norėdama nuteikti šalies žmonės prieš koncertinos statymą ir komplikuoti Lietuvos sienos apsaugą.

REKLAMA

Negyva briedžio patelė guli ant miško paklotės. Tokiais vaizdais dalinasi Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba. Vaizdo įraše matosi išlaužta neva Lietuvos – Baltarusijos pasienyje esanti koncertina, link miško nutysusi jos viela, briedės kraujas. Tokie kraupūs vaizdai papiktino medžiotoją ir žurnalo „Medžioklė“ redaktorę Kataryna Šterna, kuri sako, kad gyvūnas mirė siaubingose kančiose.

„Tūkstantis žaizdų ir labai toks siaubingas vaizdas yra. Ir toks gyvūnas, tie žaizdai yra oda, akys, ausis, nagai. Jeigu jam pavyksta gerai, ta koncertina gali nupjauti kokią didelę kraujotakos vietą ir tada jis nugaiš greitai, bet jeigu ne, tada ta mirtis gali trukti keletą valandų“, – sako Žurnalo „Medžioklė“ redaktorė Kataryna Šterna.

REKLAMA
REKLAMA

Kitu į koncertiną įsipainiojusio ir nugaišusio briedžio vaizdu taip pat dalinasi baltarusių propaganda. Neva tokių gyvūnų Lietuvos Baltarusijos pasienyje jau trys, o nei Lietuva, nei Europa nekreipia jokio dėmesio į jų kančias. Tačiau nei Lietuvos pasienio tarnyba, nei Aplinkos ministerija oficialių duomenų, kad dėl pjaunančios vielos žūsta gyvūnai duomenų sako neturintys. O gamtoje kasdieną žūsta daugybė gyvūnų, tačiau tai mato retas žmogus, todėl niekam tai nekliūna.

REKLAMA

„Ta Baltarusijos siena yra mizeris palyginus, kiek mes tvorų turim Lietuvoj. Visi jaunuolynai tveriami tinklu, į kuriuos painiojasi kiekvienais metais šimtai gyvūnų. Elnių tie patys, su ragais, danieliai į visokias tinklines tvoras ir jie miršta lygiai tokiose pačiose kančiose, tik kažkodėl jokio triukšmo nekelia. Autostradose kiek gyvūnų žuvo. Šiandien vat 3“, – teigia aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. 

REKLAMA
REKLAMA

Dėl Lietuvos Baltarusijos pasienyje galinčių žūti gyvūnų susirūpino ir gamtos apsaugos asociacijos atstovai.

„Turime tą saugumą užtikrinti, bet vykdant tai būtina pagalvoti apie praėjimus žvėrims. Tokie praėjimai gali būti ir stebimi ir nepritaikyti sakykim masiniam tokiam kirtimui“, – kalba „Baltijos vilkas“ atstovas Andrius Laurinavičius. 

„Šnekam mes su pasieniu. Šnekėjom dėl galimybės ateity daryti tokius perėjimus, kai stabilizuosis situacija, tada ir galėsim kalbėti. Kol situacija yra tokia įtempta apie tai kalbos negali būti“, – tikina M. Čepulis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak žvėrių teisių gynėjų, neužtikrinus gyvūnams perėjimų per pasienį,  tai turės įtakos žvėrių genofondui ir populiacijai, ypač nykstantiems stumbrams.

„Tai yra labai svarbu maišantis genetinei įvairovei, nes su stumbrais turime ypač problemų ir taip sunkai kertamos tos sienos ir maišosi šitie genai, o tai  uždarius visiškai nukenčia genofondas, išsikreipia populiacijos“, – sako A. Laurinavičius. 

REKLAMA

„Populiacijos nesumažės niekaip. Kažkiek gali suprastėti tos pasienio populiacijos laikinai ir trumpam laikui, paskui jos atsistatys. Prasidės migruoti į kitas puses, tai yra į Lietuvos gilumą, Latvijos pusę ir taip toliau“, – teigia M. Čepulis. 

Na, o politologai sako, kad tokie Baltarusios ir Rusijos portalų platinami vaizdai yra tiesiog kūrybinis propagandos ir dezinformacijos procesas.

„Propaganda paprastai visada permaišo tam tikrus faktus su tam tikrai išgalvojimais, epitetais ir panašiai. Net jeigu tai ir būtų tikra nuotrauka, aš noriu atkreipti dėmesį kokie epitetai yra parenkami kaip visa ta istorija graudingai yra pateikiama“, – aiškina politologas Nerijus Maliukevičius. 

REKLAMA

Politologo dėmesį patraukė ir dar kai kurie niuansai.

„Šita baltarusių pareigūnų paruošta medžiaga randa atgarsį mūsų medijose, konkrečiai „Medžioklės“ žurnale, kuris šiaip yra labai įdomus, aš pasižiūrėjau reiškias leidžiamas latvių redakcija iš latvių, toks per aplinkui. Dažnai tos redakcijos moteris ir vadovė remiasi rusiškais šaltiniais“, – priduria jis.

„Aš nebuvau pasienyje, nemačiau savo akimis tų vaizdų, todėl aš negaliu pasakyti, taip čia teisi, ar ne, bet čia yra visiškai įmanoma, todėl, kad gyvūnas gali bėgti nuo mašinos, nuo plėšrūno, išsigąsti, jaunas patinas gali bėgti nuo seno patino, kas jį varo per mišką, dėl to, kad dabar vyksta rujos kovos. Jie nežiūri ar ten yra kažkas ant žemės ar ne“, – sako K. Šterna. 

Anot politologų, Baltarusija tikslingai platina tokius oficialius savo pasienio tarnybos vaizdus norėdama dar labiau komplikuoti Lietuvos sienos apsaugą.

Tiesa tai ar melas bet turėtų būt saugesnė tvora. Jeigu ūkininkas savo laukus tokia tvora užtvertų ir nuo to žūtų žvėrys tuoj gamtosauga ir gyvūnų mylėtojai prisistatytų.
Meluoja valdziaa
Vadinas raso teisybe jei tai vyksta o jau musiskiai neprisipazins kur kas yra blogai viena zodi tik ir zino propoganda
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų