Praėję metai Lietuvos keliuose nebuvo patys saugiausi. Nors statistika dar tikslinama, preliminarūs duomenys rodo, kad pernai keliuose žuvo 184 žmonės, vienuolika žmonių daugiau nei pernai. Ta pati tendencija pastebima visuose pagrindiniuose rodikliuose. Kartu su žuvusiųjų skaičiumi daugėjo ir eismo įvykių, jų skaičius nuo 2900 šoktelėjo iki beveik 3300. Pernai keliuose buvo sužeista apie 3900 žmonių, tai yra 500-ais daugiau nei 2018-aisiais.
„Įvyksta vis dar nelaimės mūsų šalies keliuose. Juose būna sužaloti, žūsta žmonės. Darbo pakako. Statistiniai duomenys yra šiek tiek prastesni palyginus su praėjusiais metais. Šiek tiek geresni už užpraeitus metus“, – sako Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Nepaisant blogesnių metų, policija aiškina, kad per dešimtmetį situacija nuolat gerėjo, eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiai traukėsi. Anot pareigūnų, blogesnę praėjusių metų statistiką pernai lėmė neatsakingas elgesys.
„Tas pats sąmoningumas, tas pats nesusimąstymas, nesuvokimas, kad reikia dalyvauti eisme. Kartais atrodo darant mažareikšmius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukeliant realų pavojų aplinkiniams, to sąmoningumo stoka ir sukelia visas nelaimes“, – pasakoja V. Grašys.
Pernai policija daug dėmesio skyrė naujovėms, pavyzdžiui, naujiesiems „trikojams“ greičio matuokliams bei automatinei baudų sistemai.
„Praėjusiais metais pradėjo veikti gatvėse naujieji greičio matuokliai 37-i, išdalinti į visas šalies policijos įstaigas. Nemažai darbo padarėme tam, kad atsirastų automatizuotas protokolo surašymas. Vėlgi, kad ta informacija apie padarytą pažeidimą, asmenį, kuris padarė pažeidimą pasiektų kaip galima greičiau“, – teigia V. Grašys.
Policija prioritetų šiemet keisti nežada. Nors pareigūnai nemažai dėmesio skiria įvairiausioms socialinėms akcijoms, kurių metu taisyklingai vairuojantys šalies gyventojai yra apdovanojami simboliniais prizais, daugiausiai dėmesio ir toliau sulauks kontrolė. Visomis priemonėmis siekiama sukurti tokį eismo foną, kuris atgraso vairuotojus nuo noro pažeidinėti taisykles.
„Tie patys mobilūs postai dėl neblaivių vairuotojų. Nors praėjusiais metais šiek tiek mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės buvo dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Vykdysime tą patį ne viešą patruliavimą: yra įsigyta 10 nežymėtų policijos automobilių“, – kalbėjo V. Grašys.
Metų pradžioje įsibėgėjusią griežtesnę kontrolę vairuotojai jau pastebėjo. Vos tik gatvėse policija pradėjo naudoti kilnojamus matuoklius, tūkstančiai vairuotojų pasijuto nuolat stebimi, pradėjo sekti kiekvieną pareigūnų žingsnį. Vairavimo mokytojas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas tiki, kad tokios priemonės gali duoti greitų rezultatų.
„Bizūno ir meduolio principas. Meduolis veikia, auklėjimas, mokymai, bet tai yra ilgalaikis procesas. O tuoj rezultatas yra labai paprastas, įvedi baudas ir pradedi bausti, bausmės neišvengiamumo principas, jis aiškus, jis yra žinomas“, – sako vairavimo treneris Artūras Pakėnas.
Vairavimo instruktoriai mano, kad policija turėtų ne tik dažniau matuoti greitį, bet ir naudoti kitas auklėjimo priemones. Dažniau siuntinėti nusikaltusius vairuotojus į papildomus vairavimo kursus, dažniau atiminėti teisę vairuoti.
„Viešoje erdvėje socialiniuose tinkluose jau atsiranda kalbančių ir šnekančių, kad kelių eismo taisyklės tai net ne įstatymas, o tai rekomendacinę norma, tiesiog, na, reikėtų laikytis, bet tai niekas neliepia. Net nesupranta žmonės, kad yra įstatymas, kad yra liepiama, kad yra būtina. Ne, baikit, čia gi rekomendacija“, – pasakoja A. Pakėnas.
Tuo metu mokslininkams ramybės neduoda faktas, kad trečdalį nukentėjusių keliuose sudaro pėstieji. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo darbuotojo Vido Žuraulio, bandyti pirštais vien tik į vairuotojus negalima
„Jeigu žuvusiųjų skaičius yra daugiau vyresniųjų amžiaus tarpe, tai reiškia jie neatsakingai elgiasi kelyje, žengia drąsiai į važiuojamąją dalį, netaisyklingai naudoja atšvaitus, arba visai jų nenaudoja, tai pėsčiųjų sužeistųjų tarpe vyrauja jaunimas, sakykime nuo 15-os iki 34-verių metų amžiaus . Vėlgi tas skubėjimas, net nekreipimas dėmesio į eismą“, – teigia mokslo darbuotojas Vidas Žuraulis.
Beje, ekspertai pastebi, kad policija vienu metu turi ir bausti vairuotojus, ir juos mokyti, jiems padėti.
„Ne tik turėtų siekti nubausti, siekti, kad tos baudos būtų kuo griežtesnės, kad mes jų bijotumėme, bet ir tiesiog parodyti, kaip reikia elgtis, nukreipti, kad mes neskubėtumėme, o taisyklingi elgtumėmės“, – kalbėjo V. Žarulis.
Visi ekspertai kartoja, kad vieno vaisto eismo problemoms išgydyti nėra. Esą reikia rasti aukso vidurį tarp griežtų bausmių taikymo ir šviečiamųjų, mokomųjų priemonių.
