Tiesa, į Lietuvą atvykusios auklės iš svečių šalių turėtų mokytis lietuvių kalbos, o šeimos įsipareigotų jas apgyvendinti pas save ir mokėti kišenpinigius.
Irma iš Vilkaviškio rajono augina du vaikus. Ir vienas jų dar vežimėlyje. Irma sako kol kas verčiasi be auklės, bet svarsto, kad ateityje tokios pagalbos jai gali prireikti – ypač sugrįžus į darbą.
O mamoms, kurios aktyviai ieško auklės, bet jos neranda, į pagalbą suskubo Seimo narys Justas Džiugelis. Jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl lengvesnės auklių iš kitų šalių, kad ir iš tokių egzotinių kaip Filipinai ar Tailandas, atvykimo tvarkos.
„Yra labai didelis poreikis auklių ir iš tiesų palengvinanti priemonė šeimoms planuotis vaikus, planuotis jų priežiūrą“, – tvirtina J. Džiugelis.
Pagal supaprastintą tvarką auklės galėtų atvykti į Lietuvą priėmus pasaulinę „Aur pair“ programą. Pagal ją atvykusios auklės ne tik prižiūrėtų vaikus priimančioje šeimoje, bet ir padėtų tvarkyti buitį, gamintų maistą ar, esant reikalui, vežiotų vaikus į būrelius.
„Šeimai taip pat tektų ir tam tikros atsakomybės. Šeima turėtų pasirūpinti gyvenamu plotu, mokėti butpinigius ir, na, atvykę žmonės turės mokytis lietuvių kalbos“, – sako J. Džiugelis.
„Manau, kad į savo namus aš nenorėčiau priimti ir nematau poreikio. Pirmas dalykas – yra kalbos barjeras žmonėms, nes jie kalbės užsienietiška kalba, mes mokam, praktikuojam daugiausia lietuvių arba šiek tiek anglų, tai būtų toks disbalansas namuose“, – kalba Irma.
O, anot mamas vienijančios bendruomenės vienos iš įkūrėjų, mamoms labai tiktų auklės ir iš svetur. Bendruomenėje apklausus daugiau nei 1000 narių, paaiškėjo, kad 40 procentų jų mielai samdytųsi aukles iš užsienio, mat Lietuvoje jas surasti sekasi sunkiai. O ir auklių įkainiai didėja kartu su infliacija.
„Pusė mamų iš 1000 sakosi, kad auklės ieško ilgai, tai užtrunka ne vieną savaitę ir iš ketvirto karto dažniausiai pasiseka rasti tokią žmogų“, – tvirtina „Motherhood Is Sexy“ bendraįkūrėja Lina Krasauskienė.
Apklausa taip pat atskleidė, kad 40 procentų mamų ateity ieškos auklės ar namų tvarkytojos, nes joms tai yra aktualu. Taigi „Au pair“ programa būtų vieną iš galimybių.
„Mes didelį dėmesį taip pat skiriam mamų psichologinei sveikatai ir matom, kad mamoms tikrai trūksta laiko sau, tikrai trūksta išėjimo, atsiplėšimo nuo buities ir vaikų auginimo“, – kalba L. Krasauskienė.
Mamas vienijančios bendruomenės įkūrėja taip pat ramina, kad priėmus „Au pair“ programą, lietuvės auklės be darbo neliktų.
„Jos, kaip dirbo, taip dirbo, ir turės savo rinkos dalį, o moterys atvažiavusios dirbti pagal „Au pair“ programą, jos tikrai atras savo rinkos dalį, atras savo šeimas, kurioms bus toks poreikis, būtent tokių auklių, tarkim, gali būti dvikalbės šeimos, trikalbės, daug keliaujančios po užsienį“, – tikina L. Krasauskienė.
Kad tokia programa reikalinga Lietuvoje teigia ir „Mamų unijos“ vadovė Eglė Mėlinauskienė. Mat ji palengvintų šeimų, kurios augina onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, gyvenimus.
„Kai, vaikai, na tarkim netenka mamos dėmesio, kai mama pastoviai ligoninėj būna, o kiti likę šeimoj vaikai tiesiog lieka be priežiūros. Esu daug kartų stebėjus ir girdėjus kaip mamos ligoninėj būdamos telefonu migdo kitus vaikus“, – teigia „Mamų unijos“ vadovė Eglė Mėlinauskienė.
O slaugant vėžiu sergantį vaiką išauga ir šeimos išlaidos. Kai kurie tėvai net netenka darbo, kad galėtų slaugyti savo vaikus. Tad lietuvių auklių paslaugos tokioms šeimoms tampa tiesiog neįkandamos, nes auklių įkainiai, anot Mėlinauskienės, gali būti labai aukšti.
„Įkainiai yra įvairūs, kai kurie siekia net iki 15 eurų valandai, tai įsivaizduokit, jeigu tai yra 5 asmenų šeima ar, sakau, mama viena išlaikanti šeimą“, – kalba E. Mėlinauskienė.
Galbūt auklės iš svetur šeimoms kainuotų ir mažiau, bet kokie būtų joms privalomi kišenpinigiai – neaišku. Jų dydis priklauso nuo darbo patirties, išdirbtų valandų ir priimančios šalies reglamentavimo.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje už 25 valandas per savaitę „Au pair“ programos auklė į mėnesį gauna 320 eurų kišenpinigių, Belgijoje už 20 valandų per savaitę – 450 eurų.
