Kultūros paveldo specialistė rodė įvairius radinius, kuriuos į Kauno skyrių sunešė gyventojai. Tarp jų yra itin reti ir vertingi dirbiniai. Visi jie rasti skirtinguose rajonuose. O kai kurie, kaip įtaria specialistai, net iškasti paveldo teritorijose.
„Turtingos įkapės buvo – su žirgu palaidota, matosi žirgų pakinktai, detalės. Šitiems galima datuoti 10-13 amžius. Čia matosi, kad iš Vidurio Lietuvos plokštinio kapinyno“, – apie radinius pasakoja inspektorė Asta Naureckaitė.
Vien pernai kultūros paveldo departamentas sulaukė 56 radėjų atnešusių savo lobius, užpernai 24. Bet daug ir nuslepia. Taip dažniausiai darbuojasi juodieji archeologai, jiems nė motais, kad saugomose vietose kasinėti griežtai draudžiama.
„Tas specialus vaikščiojimas duoda neigiamų rezultatų yra išardomi archeologijos objektai ir kaip ne mokslinio pažinimo tikslu, tai galima daug informacijos ir prarasti“, – pasakojo A. Naureckaitė.
Dabar įstatymai numato atsakomybę tik metalo ieškikliais specialiai naršantiems kultūros paveldo vertybių – bauda nuo 300 iki 560 eurų. Bet tokius veikėjus nubausti sunku – reikia pričiupti nusikaltimo vietoje. Yra ir kita problema, juk ne visos kultūros paveldo zonos žinomos ir sužymėtos, nors radiniai kartais jas padeda identifikuoti – tokių naujų vietų pastaraisiais metais fiksuotos 6, bet dažnai po tokių pasiknaisiojimų jos sunaikinamos.
„Jie gali netyčia užtaikyti ant gyvenvietės senovinės, kuri neatskleista, kapinyno. Aibės yra objektų, gal vizualiai landšafte, na piliakalnis tai aišku būtų, bet koks plokštinis kapinynas, degintinis arba griautinis jis yra nepastebimas, o žmonės gali kaip skėriai supulti, išrinkti viską ir jo gali nelikti tiesiog“, – teigia kontrolės skyriaus specialistas Ričardas Dediala.
Paveldosaugininkai sako, kad ši problema Lietuvoje neišsprendžiama kelis dešimtmečius, buvo net kalbų metalo ieškiklius iš viso uždrausti.
„Rasti būdą ne tik baust tuos žmones, ne tik taikyti administracinę teiseną, juos gąsdinti, bet kažkaip juos sugebėti į tą teisingą vagą nukreipti tikrai labai svarbu, bet tai reikalauja resursų ir gero teisės akto“, – kalbėjo R. Dediala.
Jiems antrina ir patys metalo ieškiklių naudotojai, kurie kartais tokiose diskusijose apskritai paliekami nuošaly. Nors klubus įkūrę entuziastai padeda ir pamestų daiktų ieškoti, oficialiai gelbsti ir archeologams žvalgyti teritorijas.
„Vieni yra pramogaujantys žmonės, kiti eina kažką rasti ir juodojoje rinkoje realizuoti, norėtųsi to tikslesnio reguliavimo ir reglamentavimo, kad nebūtų dviprasmiškų situacijų“, – sako Metalo ieškiklių naudotojų klubo vadovas Emilijus Petukauskas.
Entuziastai vertybių ieškančius neleistinose vietose vadina tiesiog brakonieriais. O jei sužino, kad taip pasielgė klubo narys – verdiktas griežtas.
„Kultūros paveldo teritoriją reikia gerbt ir su detektoriumi ten neit ir nekasinėt, kadangi tai yra specialų statusą turinti teritoriją ir ten žvalgymus gali atlikt tik specialistai. Jeigu iškiltų kažkokios neteisėtos veiklos faktų, klubo narys būtų šalinamas iš klubo be teisės sugrįžti“, – pasakoja E. Petukauskas.
Deja, tokių pramogautojų kasmet tik daugėja. Šis reiškinys neramina paveldosaugininkus.
„Tokių žmonių kurie vaikšto su metalo detektoriais Lietuvoje turime kelis tūkstančius, Praktiškai tai yra nekontroliuojamas dalykas, kuris priveda prie to, kad archeologija nužeminama iki pramogos. Žmonės traukia šeimom žiūri tai kaip į žvejybą, pramogą, jie tai vadina hobiu“, – teigia R. Dediala.
Paveldosaugininkai viliasi, kad į šią problemą atkreips dėmesį ir Kultūros ministerija. Ir taip pavyks rasti būdą kaip pažaboti tokius nelegalius vertybių ieškotojus ir apsaugoti kultūros paveldą. Juolab kad gerų pavyzdžių kaip tvarkytis šioje srityje užsienyje apstu, įstatyminę bazę yra susitvarkiusi ir Didžioji Britanija ir Danija. Ministerija žada tobulinti teisės aktus
„Bus geriausia proga apsispręsti rengiant nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naują redakciją. Ir šie darbai prasidės šių metų antrame pusmetyje. Ir ten bus atsakyta į visus trūkstamus reglamentavimo momentus ir tai bus kur kas aiškiau visiems: ir tiems, kurie nori ieškoti, ir tiems, kurie bando apsaugoti“, – kalbėjo kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Problemai spręsti prieš ketverius metus buvo suburta darbo grupė, deja, surengė vos vieną posėdį, ir jokių apčiuopiamų rezultatų nepasiekė.
