Londono Sičio oro uoste, nors dėl pandemijos lėktuvų eismas gerokai sumenkęs, lėktuvai vis kyla į dangų. Tačiau oro navigacijos bokštas tuščias: darbuotojų nėra, įranga užgesusi. Pasirodo toks vaizdelis ten jau kelis mėnesius, o lėktuvai vis kyla ir leidžiasi.
„Senasis oro navigacijos bokštas buvo virš 30-ies metų amžiaus ir jau reikalavo didelių investicijų. Be to įrengėme naujų lėktuvų vietų, todėl reikėjo keisti bokšto vietą. Tai ir padarėme – o štai ir mūsų naujasis bokštas“, – sako Londono Sičio oro uosto atstovė Alison Fitzgerald.
Pažvelgus atidžiau akivaizdu – darbuotojų naujame, siaurame 50 m. aukščio bokšte tikrai nėra. Jokių langų, tik metalo konstrukcijos ir metaliniai spygliai, kad paukščiai neįsikurtų.
Pasirodo navigacijos darbuotojai dabar už 140 km nuo paties Londono Sičio oro uosto. Oro uosto vaizdą stebi per 14 ekranų. Ir net girdi lėktuvus.
„Išties keista daugiau nebūti oro uoste, nejausti aviacinio kuro kvapo atvykus į darbą. Bet pasistengėme padaryti viską, kad darbo vieta primintų senąją. Bokšte įrengti mikrofonai, taigi mes vis dar girdime kaip lėktuvai kyla ar įjungia atbulinę trauką leisdamiesi“, – pasakoja oro uosto darbuotojas Lawrie McCurrahas.
Nuotolinio oro navigacijos bokšto privalumas – papildoma informacija ekranuose, lyg papildyta realybė, leidžianti darbuotojams aptarnauti daugiau lėktuvų.
„Tai skaitmeninė tikro Londono oro uosto vaizdo reprodukcija, dar patobulinta papildomais duomenimis: lėktuvų numeriais, jų trajektorijomis, stovėjimo vietomis“, – teigia oro navigacijos tarnybos direktorius Jonathanas Astillas.
Londono Sičio oro uostas skelbia, esantis pirmasis pasaulyje reikšmingas tarptautinis oro uostas įsirengęs tokią nuotolinę sistemą, kainavusią apie 20 mln. eurų. Apie nuotolinės oro navigacijos įrengimą jau svarsto ir didžiausias Londono Heathrow oro uostas.