„Čia jos taip auga… nors tu atvažiuok ir skink jeigu čia nebūtų kapas“, – karčiai juokauja Julija, žemuoges ir kone žmogaus ūgio rūgštynes turinti perbristi, kad pakliūtų prie brolio ir tėvo kapų Karveliškių kapinėse.
„Čia tai aš sutvarkysiu, tikrai sutvarkysiu ir nieko neprašysiu. Bet kaip apeiti čia senyvo pavyzdžiui amžiaus moteriškėms ar ten vyrams, nu, čia iš tikrųjų galima ir kojas susižaloti“, – sako Julija.
Vilnietė nesupranta, kodėl Vilniaus valdžia nesirūpina tvarka kapinėse, nešienauja žolės apie kapavietes. Esą čia ir erkių knibžda, o didžiulės piktžolės kitais metais bujos dar labiau, mat jau kai kurios meta sėklas. Moteriai paantrina ir pykčio miesto valdžiai negailintis vyras Olegas:
„Kai reikia laidoti, tai susimokėkit, o jau paskui niekas už nieką neatsako.“
„Kreipiausi aišku, ilgai ėjau kariavau…Atsakymas, kad bus sutvarkyta, bet niekas nieko taip ir netvarko.“
O štai vos už kelių kvartalų savo artimųjų kapus tvarko kita vilnietė. Moteris sako liūdniausia yra šalia nieko neprižiūrimų kapaviečių. Jos pačios ir takai apie jas virsta šabakštynu:
„Reikėdavo iki mašinos praeiti, tai su sekatoriumi prasikirsdavau tas žoles. Jau dabar žinokit ir rankos nusviro, nes žinokit, ne mano čia reikalas. Kad visiškai neprižiūri tų kapų niekas. Čia neturi giminių žmonės. Ir… o kas čia tada turi prižiūrėti… tai va todėl tokie šabakštynai čia ir susidaro. Ir auga čia tos žolės, ir auga čia tos gervuogės. Kas čia tik neauga. Jaučiu, kad ir medeliai tuoj suaugs.“
Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ atstovas nesutinka su metamais kaltinimais. Esą žolė čia čia šienaujama dažnai. Taip kaip numatyta sutartyje su savivaldybe – nuo pagrindinių kelių iki kapaviečių pradžios. O štai takelius tarp kapaviečių žmonės turi susitvarkyti patys:
„Tai vat tokius takelius privalo patys žmonės tvarkytis. Nes jeigu yra takelis tarp kapavietės, tai pusė takelio priklauso vienai kapavietei, pusė kitai.“
Neprižiūrimų kapaviečių savininkai taip pat ieškomi, ir stengiasi įmonės atstovai juos įpareigoti susitvarkyti.
„Ten kur yra neprižiūrima kapavietė, vis vien yra artimieji. Kuriuos mes bandom surasti kai ateina kažkas skųstis, kad kapas yra neprižiūrimas, žole apaugęs, nesitvarko, tai mes stengiamės surasti. Jeigu informacija nepasenusi knygose ar kompiuteryje, mes surandame, informuojame žmones, būkit geri susitvarkykit“, – pasakoja „Stebulės“ projektų vadovas Darius Jakutonis.
Savivaldybė pažada pagalvoti, ką daryti, jeigu artimųjų arba nėra, arba jie negali susitvarkyti.
„Bandysime kažkaip spręsti, jeigu matome, kad eilę metų neprižiūrima ta kapavietė, tai patvarkyti ją bent vieną kartą į metus. Nu… jeigu neprižiūri, tai miestas turbūt. Kadangi jūs tą problemą iškėlėte, tai reikia pagalvoti, kaip ją spręsti“, – teigia savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.
O štai Rokantiškių kapinėse mirusiųjų kapus lankantys žmonės neslepia pykčio, mat čia ne tik takeliai, bet ir pagrindiniai keliai vedantys iš vieno kapinių kvartalo į kitą taip pat skęsta žolėje.
„Blogas labai… Gerai, kas tvarko, o kam nėra tvarkyti? Ką daryti?“, – kalbėjo vilnietė Milda.
Kapines administruojančios įmonės atstovas atkerta, esą kapinėse žolė šienaujama, kaip ir priklauso pagal sutartį su savivaldybe, keturis kartus per sezoną. Bet sutinka, kad gyventojų skundai gali būti pagrįsti, mat žolė atauga labai greitai ir pagal savo, o ne savivaldybės grafiką.
„Visi matom kokie orai pas mus pastaruoju metu. Naktį lyja, dieną saulė šviečąia, drėgmės žolė gauna pakankamai daug. Šilumos irgi. Tad jai puikios sąlygos augti. todėl kai pradedi pjauti vienoje vietoje, kol nueini iki kitos vietos, tai jau akivaizdus skirtumas tos žolės“, – sako „Stebulės“ projektų vadovas Andžej Golubev.
Į konfliktą veliama savivaldybė paaiškina, esą miesto biudžetas ne guminis. Ir bent jau kol kas taisyklių niekas nekeis. Mat nušienauti vien jau čia, Rokantiškių kapinėse pagrindinius kelius apie kapus, per mėnesį miestui kainuoja daugiau nei dešimt tūkstančių eurų. Tai esą milžiniški pinigai.
„Fiziškai viskas įmanoma. Bet finansiškai… nu tai didžiuliai pinigai. Ir tai reikia įvertinti ar tai įmanoma ar neįmanoma. Kai ruošime artimiausia kapinių taisyklių pakeitimą, mes galėsime tą taką irgi aprašyti, kasd jis priklauso kapinių…atsiprašau, kapavietės savininkui“, – pasakoja G. Runovičius.
Tad gyventojai turi apsišarvuoti ne tik kantrybe, bet ir šienavimo įranga, ir vienas kitam kibti į pagalbą.
