Minint Maidano revoliucijos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona Olena atėjo pagerbti žmonių, kurie prieš aštuonerius metus paaukojo gyvybę už tai, kad Ukraina suktų europietišku keliu. Ukrainoje buvo minima Orumo ir laisvės diena. Tik ji dar prasmingesnė. Rusijai užpuolus Ukrainą, šalis dar labiau susivienijo, o orumas ir laisvė kiekvienam ukrainiečiui tapo dar svarbesnėmis vertybėmis. Ir nusilenkti tenka jau ne tik Maidano, bet ir 9 mėnesius trunkančio karo aukoms.
Karas pakeitė ir patį V. Zelenskį. Štai jis prieš metus: „Taip, mes sumokėjome ir vis dar mokame už laisvę labai didelę kainą.“
Ir štai dabar: „Pasikeitimų daug, bet jie nepakeitė svarbiausio dalyko. Nes svarbiausia ne išorėje, o viduje. Ir tai nepasikeitė.“
Ir, anot V. Zelenskio, ukrainiečių jau niekas nepalauš, kaip nepalaužė tos 4700 okupantų raketų į Ukrainą Rusijos paleistų per 270 karo dienų.
„Mes kovosime. Išsilaikysime. Ištversime. Laimėsime“, – tikino V. Zelenskis.
Ukrainai tokią svarbią dieną ypatingo svečio sulaukė ir Lietuva. Tai – Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Mūsų šalyje jis svečiuojasi jau antrą kartą per mažiau nei tris mėnesius – šįkart dalyvaus susitikime, susijusiame su regiono saugumu. Klausiame, ko karas išmokė jį?
„Net sunku pasakyti. Man karas... Aš kariavau ir anksčiau. Jau aštunti karo metai. Aš tarnavau Ukrainos ginkluotose pajėgose, iš viso praleidau fronte pustrečių metų. Man tai nebuvo didelė staigmena, žinojau, kad tai prasidės. Mano užduotis palaikyti pergalingą nuotaiką ir laimėti informacinį karą. Man atrodo, darau tai gana sėkmingai“, – teigė O. Arestovyčius.
Tiesa, paklaustas apie labiausiai sukrėtusią karo dieną, O. Arestovyčius atsako – vienareikšmiškai pirmoji.
„Galvojau, kad surengsime vieną spaudos konferenciją žurnalistams, o paskui teks eiti į patį mūšį. Mums buvo išduoti ginklai, mes ruošėmės ginti Biurą. Šiaip nebuvau tikras, kad liksiu gyvas, kai pirmąją dieną išėjau prie tribūnos, nes atsižvelgiant į šalių pajėgumų skirtumus, galvojau, kad išsilaikysime tris dienas, ne daugiau. Taigi, išėjau tarsi paskutinį kartą. Tai labai gerai įsiminiau“, – pasakojo O. Arestovyčius.
O. Arestovyčius prabyla ir apie Lenkiją sukrėtusią tragediją, kai praėjusią savaitę Pševoduvės kaime nukritusi rusų gamybos raketa pražudė du žmones. Nuo pat pirmųjų tragedijos valandų Kyjivas tikino, kad tai buvusi Rusijos raketa. Išvadų daryti neskubėjusi Lenkija vėliau pareiškė, kad labiausiai tikėtina, jog nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Ir nors įvykio vietą buvo leista apžiūrėti ir Ukrainos ekspertams, lenkų žiniasklaida skelbia, kad Lenkijos prokuratūra į tyrimą Ukrainos esą neįtrauks.
„Mūsų pozicija yra labai paprasta – norime, kad incidentas būtų nuodugniai ištirtas. Pagrindinis klausimas, kurį norime užduoti – kiek buvo raketų, nes iš pradžių buvo kalbama apie dvi raketas. Be to, oro erdvės gynybos raketa skrieja vejamuoju kursu. Ji gi kažką vijosi – kažkas praskriejo, o ji skriejo iš paskos.
Mes nekeliame jokių reikalavimų, tiesiog norime nustatyti tikrąjį vaizdą. Visa mūsų patirtis mus įtikino, kad tiesa – svarbiausia. Turime tiksliai žinoti, kas atsitiko“, – tvirtino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas.
O kol Vakarai laukia atsakymų dėl Pševoduvės, Ukrainos žvalgyba įspėja, kad vis mažiau prognozuojama Rusija gali griebtis dar vienos branduolinio teroro kortos. Specialiosios Rusijos tarnybos esą jau planuoja teroro aktus Lietuvos pašonėje esančioje Astravo atominėje elektrinėje ir ketina dėl to apkaltinti NATO ir Ukrainą. Toks scenarijus esą turėtų paspartinti Baltarusios kariuomenės įsitraukimą į karą okupantų pusėje.
„Ukrainos karinė žvalgyba nuo pat pirmos dienos atsisako naudoti informaciją kaip ginklą. Jei Ukrainos karinė žvalgyba pareiškia apie tokius dalykus, vadinasi ji turi konkrečių operatyvinių duomenų apie tokius planus. Tiesiog perspėjame. Mes nesisvaidytume tokiais žodžiais, jei nebūtų realios informacijos“, – teigė O. Arestovyčius.
O. Arestovyčius sako, kad laukia sunki žiema – mūšiai bus intensyvūs, tačiau jau kitąmet žada geras naujienas ir dėkoja Lietuvai už besąlygišką paramą.
„Lietuva maža, bet ji tarsi perdavė viską, ką turėjo. Jeigu ne jūs... Visada svarbi parama pirmąjį kritiškai svarbų konflikto mėnesį. Lietuva visada buvo su mumis – iki karo ir jam prasidėjus. Kai niekas apskritai nesitikėjo, kad mes išliksime ir liksime nepriklausoma šalis, kad liksime gyvi.
Lietuva padėjo, atidavė viską. Man atrodo, kad atidavėte viską ir toliau atiduodate. Taigi, labai jums ačiū – ir vyriausybei, ir lietuvių tautai. Be jūsų, mums būtų sunku“, – dėkojo O. Arestovyčius.
Visą reportažą žiūrėkite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
