Gediminas Kirkilas – jau ketvirtasis partijų lyderis, kurį prezidentas Nausėda šiomis savaitėmis pasikviečia pokalbiui akis į akį. Nors paprastai šie pokalbiai sukasi apie dar šios kadencijos Seimo darbus bei galimą politinę dėlionę po rinkimų rudenį, šįkart ekspertai ironizuoja, kad šis susitikimas – gana abejotinos vertės, mat socialdarbiečiai nei pasižymi įstatymų iniciatyvomis, nei apskritai turi didesnių galimybių vėl būti perrinkti. Pasak naujausių apklausų, už socialdarbiečius pasiryžę balsuoti vos kiek daugiau kaip du procentai rinkėjų, kai rinkimų barjeras – penki procentai.
„Reitingas tam ir yra, kad įveiktume. Įveiksim“, – sako socialdarbietis Gediminas Kirkilas.
Norą žūtbūt likti valdžioje G. Kirkilo bendražygiai pademonstravo dar šios kadencijos pradžioje, kai atsiskyrė nuo opozicijoje likusių Gintauto Palucko socialdemokratų ir nieko nelaukę pasirašė koalicijos sutartį su valstiečiais. Vėliau jie aktyviai rėmė sau naudingą iniciatyvą rinkimų kartelę mažinti nuo penkių iki trijų procentų. Planui neišdegus politikos senbuvis G. Kirkilas žada, kad tai – dar ne pabaiga.
„Visko dar čia matysim prieš rinkimus, visko. Ir pačių keisčiausių koalicijų. Paminėsit mano žodį“, – pasakoja G. Kirkilas.
Ir Kirkilas prasitaria, kokį planą kurpia kartu su partneriais valstiečiais. Jau aišku, kad vienmandatėse apygardose valstiečiai ir socialdarbiečiai tarpusavyje nekonkuruos. O G. Kirkilas norėtų ir dar daugiau.
„Aišku, kad lyderiai vienas prieš kitą nesikels. Turbūt pirmas ir pats lengviausias susitarimas. O po to gal eisim giliau. Giliau – galim eiti ir iki bendro sąrašo sudarymo“, – teigia G. Kirkilas.
Tai reikštų, kad į vieną rinkimų sąrašą patektų ir būtų reitinguojami abiejų politinių jėgų atstovai, taigi, taip atsivertų kelias į Seimą patekti ir visuomenės palankumo netekusiems G. Kirkilui su bendražygiais. Ši idėja viešai svarstoma jau ne pirmą kartą. Tiesa, bent kol kas atrodo, kad populiarumu irgi nebespindintys valstiečiai visai nelinkę vieną kitą vietą Seime atiduoti partneriams, nors šie ir uoliai palaiko juos per balsavimus parlamente.
„Tikrai jokio sąrašo bendro nėra planuojama, taryba dėl to yra pasisakiusi ir kol kas nuomonės nepakeitė. Buvo įvertinta, kad tikrai esame pajėgūs vieni eiti, savo sąrašu“, – kalbėjo valstietė Agnė Širinskienė.
„Čia ilgalaikė G. Kirkilo svajonė, o ne tikrovė. Šita partija prašosi į valstiečių sąrašą seniai, bet Ramūnui Karbauskiui ir Sauliui Skverneliui, matyt, užtenka praktiškumo suprasti, kad tai būtų balastas sąrašui, kuris ir taip turės sunkumų“, – sako apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.
Prieš rinkimus socialdarbiečiams lyg tyčia gimė ir dar viena idėja – dėl pačios rinkimų sistemos keitimo. G. Kirkilas su bendražygiais siūlo išvis naikinti vienmandates apygardas, o vietoje dabartinės daugiamandatės sudaryti 13 apygardų, kuriose žmonės balsuotų ne už partijų sąrašus, o už asmenis.
„Žmonės nori rinkti asmenybes. Jūs paimat sąrašą, išsirenkat asmenybę ir už ją balsuojat. O tos asmenybės dalyvauja, pvz., Tauragės apskrity ar Vilniuj“, – pasakoja G. Kirkilas.
Tiesa, pataisą politikai siūlo ne šiems, o po dar ketverių metų vyksiantiems Seimo rinkimams. Visgi ir tuo valstiečiai nesužavėti.
„Pats kalbėjimas jau klaidintų rinkėjus sukurdamas įspūdį, kad kažkas yra ne taip, kad rinkimų sistemą norima keisti. Aš būčiau už tai, kad diskusijos apie rinkimų sistemą vyktų kitos kadencijos Seime“, – teigia valstietė Agnė Širinskienė.
„Diskutuoti tikrai galima, šiandien Gediminas Kirkilas trumpai su prezidentu apie tai diskutavo“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
„Graudus nieko nereiškiančios partijos bandymas susireikšminti, į kurį Prezidentūra mandagiai atsakė, kad reikia diskusijų šiuo klausimu. Išvertus į žmonių kalbą tai reiškia, kad pasiūlymas nesvarstytinas“, – sako V. Valentinavičius.
Remiantis „Vilmorus“ apklausomis, penkių procentų barjerą kol kas peržengtų vos keturios partijos – konservatoriai, „valstiečiai“, socialdemokratai ir „darbiečiai“. Tiesa, iki rinkimų – dar beveik 8 mėnesiai, tad vaizdas politinėje dėlionėje dar gali smarkiai keistis.
