Nuo Baltarusijos pasienio į nuolatinio dislokavimo vietas Rusijoje atitraukiamos, skubiai V. Putino dar rugpjūtį suformuotos specialiosios pajėgos, skirtos ginti A. Lukašenkos rėžimą, jeigu protestų drebinamoje Baltarusijoje padėtis taptų nekontroliuojama.
Pasak Kremliaus atstovo spaudai, taip įgyvendinamas vienas iš daugelio susitarimų, kuriuos V. Putinas ir A. Lukašenka vakar sutarė per keturias valandas trukusį judviejų susitikimą akis į akį. Internautams pro akis nepraslydo, kaip net persisukęs A. Lukašenka dėkojo V. Putinui už jam ištiestą pagalbos ranką, kuri gali leisti lengviau įkvėpti oro ir pademonstruoti, kad jis dar vadovauja šaliai.
Tiesa, pasak politikos apžvalgininko Lino Kojalos, vargu ar tokį įspūdį pavyks išlaikyti ilgai. Net ir gauta pusantro milijardo dolerių paskola didžiąja dalimi tėra senų Baltarusijos skolų Rusijai refinansavimas. Vien Rusijos dujų milžinei „Gasprom“ Baltarusija skolinga 300 mln. eurų, o ką ir kalbėti apie didžiules skolas už Astravo AE statybas.
„Silpnas Lukašenka tikrai palankus Rusijai, nes jį galima spausti, daryti dalykus, kurių jis ankščiau vengdavo arba privengdavo, ypatingai kalbant apie abiejų šalių integraciją, bet ar jis yra ilgalaikis projektas, čia yra didelė abejonė, nes praradęs legitimumą ir pademonstravęs, kad yra silpnas protestuotojų akyse, turbūt nebėra tas, su kuo Rusija sieja ilgalaikius strateginius interesus“, – sako politikos apžvalgininkas Linas Kojala.
O tai, kad Rusija vis labiau diktuoja ką A. Lukašenkai daryti brutalių rėžimo represijų krečiamoje šalyje rodo ir Kremliaus pareiškimas, kad A. Lukašenka, po ilgų išsisukinėjimų visgi sutiko keisti šalies Konstituciją.
„Minskas tarsi rengia planą, kurio ašis būtų Konstitucijos keitimas per ateinančius keletą metų bei po dviejų, trijų metų organizuojami parlamento ir prezidento rinkimai, tokiu atveju tarsi sukuriant iliuziją kad vyksta pokyčiai, bet ištiesų tuos pokyčius įgyventinti kontroliuojant ir A. Lukašenkai turint daug svertų, aišku, tikintis, kad po dviejų trijų metų, jeigu vyktų prezidento rinkimai, situacija šalyje būtų kitokia ir jam pavyktų išsaugoti valdžią“, – pasakoja L. Kojala.
Tuo metu Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis šiandien pareiškė, kad euroblokas A. Lukašenkos dėl suklastotų rinkimų rezultatų prezidentu nepripažįsta. Jis taip pat paragino valstybes nares patvirtinti numatytas sankcijas prieš viršūnių susitikimą Briuselyje, vyksiantį jau kitos savaitės pabaigoje. O kol sankcijos režimui tampa vis realesnės, A. Lukašenka ir toliau persekioja ne tik taikius šalies gyventojus, bet ir bažnyčią. Baltarusijos katalikų bažnyčios vadovui, arkivyskupui metropolitui Tadeušui Kandrusevičiui, kuris dar rugpjūti išvyko į Lenkiją dalyvauti pamaldose Balstogėje, ne tik neleidžiama įvažiuoti į Baltarusiją, bet ir buvo anuliuotas jo pasas.
„Tadeušas Kondrusevičius garsus tuo, kad nuolatos išreiškia nesutaikomą opoziciją rugpjūčio 9-osios rinkimų rezultatams, o taip pat ir veikiančio prezidento atžvilgiu. Taip pat T. Kondrusevičius labai griežtai pasmerkė brutalius sulaikymus, kurie vyko taikių protesto akcijų metu. Ką reiškia paso anuliavimas ir kokiu tikslu tai buvo padaryta? Citata: „kad būtų išvengta nepagrįsto jo panaudojimo“. Ką tokia formuluotė reiškia, niekas nepaaiškino“, – teigia žurnalistas Denis Dudinskij.
Kiek ankščiau A. Lukašenka aiškino, neva šventikas nebuvo įleistas į šalį, nes „gavo lenkų užduotį“.
