Toks sprendimas esą ne tik palengvins gyvenimą europiečiams, bet ir sumažins elektronikos taršą žemyne. Tiesa, mobiliųjų telefonų ir kompiuterių milžinė „Apple“ tokiam sprendimui priešinasi.
Dabar norint įkrauti kompiuterį, išmanųjį telefoną ir pelytę, reikia ir trijų skirtingų laidų. O jau po kiek daugiau nei dviejų metų pakaks vieno – turinčio USB type–C jungtį.
Vienos mobiliųjų ir kompiuterių parduotuvės ir taisyklos vadybininkas Andrius demonstruoja, kokius senus kroviklius iki šiol naudoja žmonės.
O štai USB type–C jungtimi jau galima krauti naujos kartos nešiojamuosius kompiuterius ir kitus elektronikos prietaisus. Tiesa, nuo 2024-ųjų pabaigos jungtis, tinkamas šiam krovikliui, privalės turėti daugelis naujų elektronikos įrenginių.
Vis tik turintiems senesnio standarto įrenginius mesti šių į šiukšlių dėžę skubėti nereikėtų – vadybininkas ramina, kad net po dviejų metų senieji laidai iš prekybos nedings, tad bus galima naudotis ir senais įrenginiais. Neverta esą jaudintis ir tiems, kurie svarsto, ar nesugadins išmaniojo telefono, kraudami jį kompiuterio įkrovikliu.
„Kai įves tą naują standartą, tai bus galima krauti bet kokį įrenginį, nes jau bus subendrinti standartai, greitas krovimas, jau bus galima naudoti visiems įrenginiams, kas tikrai bus, aš manau, patogu“, – teigia „Mobilus miestas“ vadybininkas Andrius Noreika.
Tokį sprendimą priėmė Europos parlamentas – tai esą palengvins gyvenimą kiekvienam europiečiui.
„Tai sumažins įkroviklių kiekį namuose, nereikės skirtingų laidų vežtis keliaujant, kai vežasi mobilųjį telefoną, planšetinį ir nešiojamąjį kompiuterius ir turi tris skirtingus kroviklius“, – aiškina europarlamentaras Alexas Agius Saliba.
Toks sprendimas padės ir sumažinti taršą – esą kasmet Europos gyventojai išmeta nuo 10-ies iki 15-os tūkstančių tonų kroviklių, kurių žmonės tiesiog nenaudoja. Eurokomisarai žeria ir daugiau stebinančios statistikos – vieno iš trijų įsigytų kroviklių žmonės esą niekad net neišpakuoja.
„Vien šis reglamentas leis sumažinti beveik 200 kilogramų CO2, o tai prilygsta 10 milijonų išmaniųjų telefonų ir 2600 tonų žaliavų“, – sako Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Breton.
Gatvėje sutikti lietuviai taip pat džiaugiasi šiuo sprendimu:
„Mažiau reikėtų ieškoti laidelių, kas tinka, kas netinka.“
„Tikiuosi neišnyks įrenginiai Europoj dėl šito sprendimo.“
„Mažiau laidų, mažiau vargų, mažiau pirkimo, vieną laidą turi visiems prietaisams, kodėl gi ne? – Ir į kelionę paprasta? – Labai paprasta, ir pasiskolint, jeigu neturi, ar kažkur ofise, ar kelionėj, tikrai bus daug paprasčiau ir lengviau.“
Žmonės taip pat esą galės rinktis – ar elektroninį prietaisą pirkti su įkrovikliu, ar be, jeigu jų turi pakankamai. Tad nuo 2024-ųjų rudens gamintojai, norintys prekiauti Europoje, elektroninius prietaisus turės gaminti su USB Type-C jungtimi.
Tai apims mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, skaitmeninius fotoaparatus, elektroninių knygų skaitytuvus, bevieles ausines ir kitus įrenginius. Nešiojamųjų kompiuterių gamintojams pereiti prie šios jungties bus suteikta daugiau laiko – iki 2026-ųjų.
„Elektronikos atliekų labai daug yra Europoje ir gaunasi taip, kad mes turime pradėti kalbėti apie teisę į remontą, kad dalykus reikia remontuoti, kad jie nebūtų išmetami, tai gamintojams irgi ateina prievolė, kad gamintų tvarius produktus“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vis tik tokiu sprendimu piktinasi elektronikos galiūne „Apple“, kuri dešimtmečius tobulino „Lightning“ standartą, o dabar Europos rinkai visą tai teks keisti. Įmonės atstovai šį Europos Sąjungos reikalavimą nešiojamus įrenginius įkrauti universaliu krovikliu, vadina nepagrįstu. Vis tik Europa šiuo atžvilgiu – griežta.
„Jeigu „Apple“ ar bet kas kitas nori pardavinėti savo produktus, prekiauti savo produktais mūsų vidaus rinkoje, jie turės laikytis mūsų taisyklių, ir jų įrenginiai turi turėti USB-C“, – tikina A. A. Saliba.
„Dažnai būna klausimas, ar tai nestabdys inovacijos, nes matėme, na, kaip pavyzdys, vienas iš labai žinomų mobiliųjų telefonų įmonių neseniai atnaujino savo įkroviklius, suefektyvindamos, pagreitindamos krovimą, tai yra numatyta, kad kas trys metai įvyks peržiūra, krui galėtų patvirtinti naują standartą, jeigu vis dėl to inovacijos vėl atsirastų, atsirastų galimybės greičiau krauti ir panašiai“, – kalba Europos aplinkosaugos komisaras Virgilijus Sinkevičius.
Europos Sąjunga tokio sprendimo siekė daugiau nei dešimtmetį.
