Medikai, darbe patiriantys psichologinį smurtą, spaudimą ar patyčias jau nuo lapkričio gali skambinti pasitikėjimo linija ir pranešti apie gydymo įstaigose esančias problemas. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad per beveik tris savaites sulaukė arti pusšimčio anoniminių skambučių. Sveikatos ministras Aurelijus Veryga sako, kad tokie šių skundų skaičiai rodo, kad medikams trūksta galimybių anonimiškai pranešti apie patiriamą psichologinį smurtą darbe.
„Ta linija jau sulaukė apie 40 skambučių iš įvairiausių įstaigų. Su įvairiais pranešimais, daugiausia iš vadovų ir administracijos arba tiesioginio padalinio vadovo patiriamą spaudimą. Daugiausia skambučių sulaukta iš Vilniaus, Klaipėdos miestų ir Šiaulių rajono“, – sako sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
Sveikatos ministerijos atlikta apklausa atskleidė liūdną realybę: gydymo įstaigos nekreipia dėmesio į savo darbuotojų emocinę savijautą, o medikams trūksta profesionalios psichologinės pagalbos.
„Turime pripažinti, kad ir labai liūdna, tačiau patyčios egzistuoja ne tik mokykloje, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose. Jauni žmonės jaučia tam tikrą psichologinį spaudimą dėl tam tikrų aspektų. Bet lygiai taip pat ir vyresni žmonės jaučia spaudimą iš jaunesnių kolegų“, – pasakoja viceministrė Lina Jaruševičienė.
Dar prieš mėnesį medikai prie Sveikatos apsaugos ministerijos degė žvakutes taip pagerbdami nusižudžiusio jauno gydytojo atminimą. Po šio įvykio ne vienas medikas prabilo apie patiriamą psichologinį spaudimą iš vadovybės, taip pat alinančias darbo sąlygas ir menką uždarbį.
Pasak jaunųjų gydytojų asociacijos, vyresnysis rezidentas į rankas gauna 822 eurus ir yra išnaudojamas kaip pigi darbo jėga. Esą jauni gydytojai yra priversti dirbti viršvalandžius, už kuriuos niekas vėliau nesumoka.
„Kolegos, kurie dirba budėjimais ar po budėjimų, yra iš esmės verčiami likti savo skyriuose ir sužiūrėti pacientus. Tas laikas po budėjimo yra neįrašytas grafikuose, žmogus pagal Darbo kodeksą, įstatymus turėtų būti namuose ir ilsėtis“, – teigia asociacijos narė Kristina Grigaliūnaitė.
„Svarbu šnekėti apie aplinkos spaudimą, kad tu turi dirbti daugiau, negu tau priklauso. Aišku, dauguma mūsų yra jauni,iniciatyvūs, mes daug mokėmės. Mes patys esame linkę perdegti ir užsibūti darbe. Tačiau esu girdėjusi tokių istorijų, kai tavo išėjimas namo po budėjimo yra traktuojamas kaip nemotyvacija dirbti“, – kalbėjo gydytoja-rezidentė Kamilė Marcinkevičiūtė.
Klausydamasi tokių skundų, Sveikatos apsaugos ministerija žada permainas ir siūlo įvesti ne tik gydymo įstaigų, bet ir vidurinės grandies – skyriaus vedėjų rotaciją. Mat situacija tokia, kad šiandien kai kuriose gydymo įstaigose vadovai nekeičiami metų metais – mat savo postuose sėdi ir po dešimt, ir po dvidešimt metų. Dėl to nesikeičia ir pati atmosfera.
„Kad atsirastų kadencijos jau ne tik įstaigų vadovams, apie ką jau buvo kalbama ir įstatymų projektai teikti, bet kad būtų ir vidurinės grandies vadovų, skyrių vedėjų, sektorių vadovų kadencijos. Tai yra 5 metų kadencijom pritarė apie 80 procentų tų, kurie sudalyvavo viešojoje konsultacijoje“, – sako A. Veryga.
Ministerija žada mobiliomis komandomis važiuoti ir į gydymo įstaigas išklausyti ten dirbančių medikų pasakojimų. Siūloma vykdyti ir kasmetinę darbuotojų savijautos analizę, savitarpio paramos grupes, streso valdymo mokymus. Taip pat norima įtvirtinti vadovų etikos ir elgesio normų kodeksą.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
