Vilniaus rajone gyvenantis abiturientas Titas sėdasi prie stalo, jungiasi prie nuotolinės matematikos pamokos. Titas planuoja laikyti 4 egzaminus: lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos ir istorijos.
„Kai kurias temas labai sunku suprasti, kai mokomės nuotoliniu būdu. Tačiau mano asmeniškai pažymiai pagerėjo, dėl to, kad mėgstu dirbti savarankiškai, esu individualistas galbūt. Tos žinios tapo kokybiškesnės“, – sako abiturientas Titas Kuodys.
Konkrečios profesijos Titas dar neišsirinko, tačiau savo studijas planuoja sieti su finansų sritimi, kur bus labai svarbi matematika.
„Tiesiog finansininkas. Neturiu labai tikslių vizijų, tiesiog pabaigti studijas, o tada galvoti, ką veikti gyvenime“, – pasakoja T. Kuodys.
Tiesa, tiek Tito, tiek kitų jo kolegų planus keičia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Valdžia nori nuo kitų mokslo metų studijas pabranginti
Norminės studijų kainos galėtų kilti nuo 9 iki 64 procentų. Pavyzdžiui, jei anksčiau už ekonomikos, politikos mokslų ar verslo vadybos bakalauro studijas reikėjo mokėti 1669 eurus per metus, dabar kaina šoktels beveik tūkstančiu ir pasieks 2628 eurus. O matematikos mokslai pabrangs 1307 eurais ir pasieks 3344 eurus per metus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad studijas branginti Lietuvoje reikėjo jau seniai.
„Kiek mes atsiliekame nuo EBPO valstybių, tas atsilikimas yra milžiniškas. Mes turime nieko nelaukiant koreguoti tuos sprendimus. Mes turime mažiausiai apmokamą valstybės finansuojamą studijų grupę, socialinius mokslus, kur net ta kaina nedengia studijų valdymo išlaidų. Ar tikrai mes galime tikėtis geresnės studijų kokybės, jos prašyti mūsų aukštųjų mokyklų, jeigu mes jas finansuojame taip prastai“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Dėstytojų atlyginimai, išlaikymas įvairios infrastruktūros laboratorinės įrangos, kitų dalykų. Tai visi tie komponentai pagerėja. Nuo to kokybė gerėja. Daugiau literatūros galima, įrangos“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
Studentus ir moksleivius vienijančios organizacijos pritaria, kad vardan kokybės reikia kelti studijų kainą. Tačiau jiems užkliūva, kaip tai bandoma daryti. Viena iš problemų yra tai, kad valstybė planuoja mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, tai reiškia, kad daugiau studentų pradėtų studijuoti už savo tėvų pinigus.
„Ministerija labai aiškiai deklaruoja, kad valstybės finansuojamų vietų šiais metais mažės. Tai reiškia, kad iš esmės studijų kaina valstybės skiriama yra didinama studijų prieinamumo sąskaita“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
„Tai turėjo būti ne toks drastiškas sprendimas, ne taip greitai įvykęs, o palaipsniui, ir kad abiturientai būtų anksčiau informuoti apie tai, ko tikėtis, nes kai kurie kalba, kad reiktų keisti savo pasirinkimus egzaminų, kur nori laikyti, kur nori stoti, kad tai gali lemti nepasisekimą“, – pasakoja Moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė.
„Palyginti Latvijos, Estijos pirmakursių skaičių šimtui tūkstančių gyventojų, mes pradedam atsilikti beveik dvigubai. Darykime taip, užpildykime tiek kiek yra galinčių, likusias vietas, likusius krepšelius atiduokime tiems abiturientams, kurie nori pasirinkti bet kokias studijas Lietuvoje“, – teigia J. Augutis.
„Lietuvos studijų kaina ji vejasi europinius standartus ir šioje vietoje tam tikrų abejonių iš abiturientų, ypač jeigu jie negaus valstybės finansavimo. Tikrai gali būti, jie gali pasirinkti emigruoti į kitas šalis“, – kalbėjo E. Sarkanas.
„Yra kalbų tarp abiturientų, kad vertėtų pagalvoti apie užsienio aukštąsias mokyklas. Tikrai abiturientai apie tai mąsto“, – sako S. Aškinytė.
Net jei Vyriausybė palaimintų naują studijų kainyną, jį galutinai patvirtini gali tik pati Švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Valdžia nori kainas keisti nuo kitų mokslų metų, dėl to pagal įstatymus studijų kainynas jau turėjo būti patvirtintas iki Sausio 15-os. Jei kainos bus pakeistos vėliau jaunimo organizacijos galės ginčytis su valdžia dėl sprendimo teisėtumo.
„Tai yra tikrai tik pirmas žingsnis. Nuo vasario pradžios mes kuriame darbo grupę finansavimo modeliui peržiūrėti. Čia reikalinga tikrai didesnė analizė ir peržiūra“, – pasakoja J. Šiugždinienė.
Lietuvoje šiuo metu studijuoja 105 tūkstančiai studentų, beveik pusė iš jų patys moka už studijas, kita dalis gauna valstybės finansavimą.
