Lukašenka savo deputatams griaudėjo apie gresiantį karą su Vakarais ir pagrasino Lietuvai per sieną paleisti armiją migrantų bei kontrabandininkų.
„Aš elgiausi pagal įstatymus, gindamas savo žmones. Ir visada taip darysiu“, – štai taip Baltarusios parlamente griaudėjo faktinis šios šalies vadovas A. Lukašenka, kalbėdamas apie sekmadienį Minske apgaule nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą ir iš jo režimo ištemptą bei suimtą opozicionierių su drauge. Jau kelias dienas Lukašenkos režimas laikosi versijos, kad grasinimą dėl bombos lėktuve atsiuntė palestiniečių „Hamas“, nors ji pati tą paneigė.
„Hamas“, ne „Hamas“ – šiandien tai nesvarbu. Įgula turėjo laiko apsispręsti. 123 keleiviai iš įvairių šalių ir 6 įgulos nariai ore buvo pavojuje. O skrydžio zonoje, kaip žinote, yra Baltarusijos atominė elektrinė. Lėktuvo nukreipimas įvyko netoli elektrinės“, – sako A. Lukašenka.
Lukašenka dabar jau sako saugojęs elektrinę, kad ši netaptu dar vienu Černobyliu:
„Mano nurodymu, visos elektrinės gynybos sistemos, įskaitant ir oro gynybos, buvo perjungtos į kovinį režimą“.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia: „Daug žinojome apie Lukašenką, bet aš dar nežinojau, kad jis nesigaudo geografijoje. Pirmiausia pasakymas, kad lėktuvas apsisuko virš atominės elektrinės, tai didžiuliu atstumu atominė elektrinė nuo tos vietos, kur lėktuvas padarė posūkį. Kur Astravas, kur Lyda. Arba jis nežino Baltarusija kaip atrodo, jo paties kontroliuojama šalis.“
Lukašenka rėžė, kad Baltarusios tarnybos sulaukia grasinimų iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos apie neva užminuotus objektus jo šalyje, o elektroninis laiškas su grasinimu lėktuvui neva atsiųstas iš Šveicarijos. Bet šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas paneigė, kad šveicarų tarnybos siuntė informaciją baltarusiams.
„Į visas Lukašenkos kalbas reaguoti yra labai sudėtinga, nes toje kalboje buvo ir tokių pasisakymų, kurie verčia abejoti, ar žmogus suvokia savo valstybės geografiją“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
„Matosi, kad su žinute „Hamas“ vardu spec. tarnybos susimovė, mano vertinimu, tai dabar jau kreipiamas dėmesys mėginant pakaltinti ir Vilnių, Varšuvą, ką tik nori, kad iš šių sostinių nuolat pilasi grasinimai apie užminuotus objektus Baltarusijos teritorijoje“, – sako A. Anušauskas.
Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta tvirtina: „Šita paskirtis, tokių pasisakymų, pirmiausia yra įnešti didesnį sąmyšį, abejonę, ir paskirtis yra atitraukti mūsų dėmesį nuo to, kas darosi pačioje Baltarusijoje. “
Vakarų, kaip teisėtu Baltarusios vadovu nepripažįstamas Lukašenka Lietuvai pagrasino paleisti per bendrą sieną pabėgėlių ir kontrabandininkų srautą.
„Tai yra neprognozuojamas režimas, todėl iš tokio režimo tikėtis galima bet ko, ir todėl reikia būti pasiruošusiam viskam. Tai tikrai savo sienos apsaugą stiprinome ne vienerius metus ir toliau ketiname tą daryti ir naudoti visas kitas priemones, kurios leis apsaugoti piliečius, valstybę ir ekonomiką“, – sako I. Šimonytė.
Lietuva turi 679 kilometrų ilgio sieną su Baltarusia, bet tik 38 procentai jos yra stebima moderniomis priemonėmis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė skaičiuoja, kad modernizuoti visą sienos stebėjimą valstybei gali trukti dešimtmetį.
„Mes matome nelabai geras tendencijas, kurios susijusios su nelegalia migracija iš Baltarusijos, jeigu kalbėti apie šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su ankstesniais metais tas skaičius tikrai padidėjęs. Per šių metų pirmą ketvirtį mes turime 164 nelegalius migrantus iš Baltarusijos ir tai yra pusantro karto didesnis skaičius sudėjus 19 ir 20 metus“, – sako A. Bilotaitė.
Dėl Lukašenkos grasinimų Vidaus reikalų ministerijoje jau rytoj šaukiamas posėdis.
„Mes tikrai darome ir darysime viską, ir rytoj organizuojame pasitarimą dėl šitų klausimų ir dėliosimės, kokie tie būdai, pradedant sienos stebėjimo sistemos įdiegimu visame pasienyje ir kiti sprendimai, kurie galėtų padėti suvaldyti šitą situaciją“, – teigia A. Bilotaitė.
„Tokie veiksmai yra būdingi teroristams. Skatinti prekybą tiek narkotikais, tiek kitomis uždraustomis medžiagomis ir šiuo požiūriu Lukašenka dar labiau įrodo tikrą šito režimo esmę. Transformuojant iš autoritarinio režimo į karinę personalistinę chuntą, jis labai nuosekliai laikosi šitos pozicijos“, – teigia M. Milta.
Gitano Nausėdos atstovas naujienų agentūrai BNS pareiškė, kad Lukašenkos kalboje nebuvo nieko naujo, išskyrus tai, kad jis nesitikėjo Europos Sąjungos vieningumo.
