Ar realu, kad ir Lietuva gautų daugiau priešraketinių sistemų ir kaip šalis reaguotų, jei incidentų kiltų mūsų pasienyje, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministre, kokios naujausios jūsų turimos žinios apie incidentą Lenkijoje?
Naujausios žinios dar nelabai pakitusios – vyksta tyrimas, aiškinamos versijos. Bet kokiu atveju, NATO ir Europos Sąjungos valstybės atsakomybę už šį incidentą skiria Rusijai. Tai visiškai pagrįsta, nes būtent Rusija vakar įvykdė masyvią oro ataką prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus, civilius žmones, todėl Rusijai taip pat tenka ir vis atsakomybė už šį incidentą.
NATO visgi paprašė aktyvuoti 4-ąjį straipsnį. Ką tai reiškia praktiškai ir kiek realu, kad Rytų flangas ir Lietuva sulauktų papildomų oro gynybos sistemų?
Kalba apie oro gynybos, priešraketinės gynybos stiprinimą NATO valstybių Rytų flange visiškai pagrįsta. Kaip ir paramos Ukrainai stiprinimo klausimas, nes visi puikiai supranta, kad tie incidentai, grėsmės nesiliaus tol, kol vyks karas Ukrainoje. Tik karinė parama Ukrainai gali leisti pasiekti rezultatą, kad Rusija paliktų okupuotas teritorijas ir karas galiausiai pasibaigtų.
Jei Lenkija dabar turėtų daugiau priešraketinės gynybos sistemų, jūsų nuomone, ar nebuvo galima išvengti šio incidento?
Čia tokie incidentų, kurių išvengti labai sudėtinga, kadangi oro gynybos sistema negina laukų, miškų. Ji gina strateginius objektus, kritinės infrastruktūros objektus. Netgi gynybos metu dažnai raketų nuolaužos krenta žemyn ir kažką pažeidžia. Dėl to, pasikartosiu, yra atsakingas agresorius, kuris vykdo tą agresijos aktą.
Kokio, jūsų nuomone, Rusija turėtų sulaukti atsako iš Vakarų pasaulio?
Čia jau nereikia kalbėti apie raudonas linijas, jos visos jau seniausiai peržengtos. Reikia kalbėti apie tolimesnę paramą Ukrainai. Tik tolimesnė parama Ukrainai, stiprinama, didinama parama stabdys agresorių. Kiti veiksmai, be abejonės, irgi gali būti.
Mes visą laiką raginame, kad priešlėktuvinės, priešraketinės gynybos pajėgumai būtų mūsų flange didesni. Tam kažkiek galimybių yra, mes žinome kitų didžiųjų valstybių galimybes, bet nuolat kartojome ir kartosime šį savo siūlymą ir prašymą. Tačiau esminis dalykas – parama, oro gynybos priemonės, aviacija, tankai Ukrainai.
Taip, Lietuva gal tų priemonių neturi, bet yra mūsų sąjungininkai, kurie jų turi, todėl reikia galvoti apie dar stipresnį rėmimą.
Kiek tai dar gali padrąsinti pačią Rusiją? Kremlius pamatė, kad jei incidentas netyčinis, normalios reakcijos labai didelės nėra, tai kodėl jiems nebandyti dar sykį?
NATO kaip organizacija nesiekia efekto, ji siekia rezultato. Aš manau, kad mūsų bendras tikslas yra, jog karas nesiplėstų ir Ukraina šiame kare laimėtų.
Prezidentas Gitanas Nausėda šį incidentą pavadino nauju etapu kare. Be to, stiprėja ir rusų atakos, ilgėja nuotoliai, todėl tokių incidentų ateityje gali būti ir dar daugiau. Ar sutinkate su tuo ir kaip Lietuva pasirengusi reaguoti, jei raketos priartėtų prie Lietuvos pasienio?
Kol kas tos raketos arčiausiai nuo Lietuvos sienų yra Kaliningrado srityje, praktiškai, Lietuvos pašonėje. Visada tokios galimybės egzistuoja, tačiau nereikia gąsdintis, nes tuos pajėgumus mes žinome, juos nuolat stebime, turime pakankamai aiškų vaizdą.
O dėl to, ar tai naujas etapas? Aš manau, kad naujas etapas jau prasidėjęs, nes nauja Rusijos karinė vadovybė nusprendė pradėti Ukrainos demoralizavimą ir atsparumo gynybai silpninimą nuo kritinės civilinės infrastruktūros naikinimo. Tas etapas tikrai vyksta pakankamai aktyviai, todėl Ukrainai šioje srityje ypač reikalinga didelė parama.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
