Ką mūsų tautiečiai žino apie gyvūnus? Gatvėje sutiktų žmonių klausiame, ar veisiasi mūsų šalyje vėžliai. Atsakymas, turėtų būti taip. Jie įrašyti į Raudonąją knygą, tačiau mūsų šalyje aptikti Balinių vėžliukų vis dar galima:
„Vėžliai? Vėžiai tai taip, o vėžliai, tai turbūt ne.“
„Nežinau, nemačiau niekada niekur, aišku, kad ne. Nesiveisia, ar ne Lietuvoje vėžliai?“
„Vėžliai? Tikriausiai nesiveisia, nežinau.“
Sužinoti ir savo akim pamatyti ne tik vėžlius, kurie gyvena ir Lietuvos gyvojoje gamtoje, bet ir egzotinius gyvūnus: džiunglių karalių liūtą, tigrą ar beždžionėles greitai gali tapti nebeįmanoma. Pažindinti su gyvąją gamta tėvams vaikus gali tekti jau tik už Lietuvos ribų. Ir tokios edukacinės ekskursijas zoologijos soduose gali likti tik prisiminimuose.
Praėjusią savaitę Seimui nusprendus, kad šalyje bus uždrausti cirko pasirodymai su laukiniais gyvūnais, Gyvūnų apsaugos ir teisių aktyvistai pakilo į kovą už naują idėją. Jie sieks, kad zoologijos sodai, tokie, kokius turime dabar, būtų uždrausti ir uždaryti.
„Mes sakom ne, mes skelbiam manifestą šiai dienai, Lietuva be zoologijos sodų, nes tai, kas vyksta, tai nėra ta veikla, kuri turėtų būti daroma, tai nėra tie zoologijos sodai, kurie užsiima biologinės įvairovės išsaugojimu ir padeda gamtosaugai. Kenkia net daugindami gyvūnus, liūtus, tigrus, kad kuo turėtų daugiau parodyti pramogai“, – sako gyvūnų teisių aktyvistė Brigita Kymantaitė.
Anot gyvūnų teisių gynėjų, Lietuvoje nėra nei vieno tinkamai ir pagal Europos Sąjungos numatytas direktyvas veikiančio zoologijos sodo. O pats didžiausias nacionalinis zoologijos sodas esą galėtų laikui bėgant virsti nacionaliniu parku, kuriame gyvūnai gyventų daug laisviau, ir tikslas nebūtų egzotika ir pramoga. O edukacija ir vietinės gyvūnų įvairovės išsaugojimas.
„Zoologijos sodas turėtų atlikinėti mokslinius tyrimus, laikyti tas rūšis, kurios nyksta, visuomenės švietimo tikslais, tam, kad edukuotų žmones“, – pasakoja B. Kymantaitė.
Naujoji Lietuvos zoologijos sodo direktorė pripažįsta, kad problemų sode yra, tačiau įsitikinusi – zoologijos sodas egzistuos ir toliau, čia bus galima išvysti džiunglių žvėris, o ne tik ir mūsų šalyje aptinkamas gyvūnų rūšis.
„Mūsų zoologijos sode tai yra pastabų, ką norėtume keisti. Aišku, dabar vykdomas didysis Europos Sąjungos projektas, kuriame bus kardinaliai pakeistas zoologijos sodas. Gyvūnų laikymas ir priežiūra bus žymiai geresnė, vietos bus daugiau. Tikrai dirbama ties gyvūno nauda“, – teigia direktorė Gintarė Stankevičė.
Mini zoologijos sodo, zooparkas, kuriame uždaroje patalpoje laikomi mažesni, bet taip pat egzotiniai gyvūnai: papūgėlės, beždžionės, surikatos taip pat nepatinka gyvūnų teisių gynėjams. Mažųjų zoosodų Lietuvoje atstovai turi, ką atsakyti atgal.
„Jie nėra tik blogai, visiškai blogai. Rūšys nyksta ne dėl zoologijos sodų kaltės, yra daug opesnių gamtosaugos problemų, ir nyksta dėl žemės ūkio, agrokultūrų“, – kalbėjo „Zoopark“ atstovė Silvija Nariūnaitė.
„Zoopark“ atstovė pasakoja, kad tautiečiams, ypač jauniems, smarkiai stinga žinių apie gyvūnus, o atėję čia, praturtėja ne tik vaikai, bet dažniau net ir suaugę.
„Pas mus ateina nemažai lankytojų, kurie neskiria šikšnosparnio nuo paukščio. Šikšnosparnį vadina paukščiu. Paskui surikatų nuo lemūrų“, – sako S. Nariūnaitė.
Dabar dažnas vaikas ar jaunuolis apie gyvūnus žinių turi labai mažai, jos paviršutiniškos, iškraipytos cenzūros ar perdėm romantiškos. O tam, kad zoologijos sodai turėtų iš pagrindų keistis, pritaria ir aplinkos apsaugos ministras.
„Cirkai turi baigtis ir zoologijos soduose. Zoologijos sodų paskirtis ir tikslas, kad ateityje tai nebūtų kažkoks šou pasižiūrėjimas į gyvūnus. Jie turi konkrečias savo funkcijas ir tikslus. Ir tie tikslai turi būti įgyvendinti“, – pasakoja ministras Kęstutis Mažeika.
Gyvūnų teisių gynėjai šiuo metu skaičiuoja apie dvylika vietų, kuriose yra laikomi gyvūnai nelaisvėje. Didesnių, mažesnių zoologijos sodų šalyje atsiranda vis daugiau. Šiuo manifestu gyvūnų teisių gynėjai siekia rasti bendrą sprendimą su esama, arba tuoj pasikeisiančia valdžia ir imtis zoologijos sodų perversmo.
