Prieš dvejus metus už šnipinėjimą nuteistam šiam Rusijos saugumo tarnybos pareigūnui Nikolajui Filipčenkai nušvito viltis išeiti į laisvę. Kalėti 10 metų jis nuteistas už tai, kad siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės D. Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
N. Filipčenko minimas tarp žvalgų, kurie ruošiami apsikeitimui tarp Lietuvos ir Rusijos. Seimas net rengiasi pakeisti baudžiamąjį kodeksą, kad prezidentas Rusijos šnipui galėtų suteikti malonę. Pataisa numato, kad malonė rusui bus taikoma mainais į susitarimą grąžinti į Lietuvą savo pilietį, veikusį Lietuvos saugumo interesais, bet susilaukusį persekiojimo.
„Ši pataisa palengvina apsikeitimo galimybę. Kada būna prašoma malonės, aiškiau pritaikyti pagrindą dėl malonės taikymo. Tai yra skaidriau. Visi sužinome, dėl ko procesas vykdomas“, – sako komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Tarp apsikeitime galinčių dalyvauti asmenų minimi ir du Lietuvos piliečiai, nuteisti už šnipinėjimą ir šiuo metu kalintys Rusijoje – Aristidas Tamošaitis ir dvigubą pilietybę turintis Jevgenijus Mataitis.
„Tai nėra dažnas įvykis. Iš viešai žinomų, 2010 m. amerikiečiai su rusais apsikeitė tokiais piliečiais ir estai du kartus padarė 2015 ir 2015 m. Iš pastarojo dešimtmečio tiek apsikeitimų tarp NATO šalių ir Rusijos viešai ir žinome. Tai nėra dažnas įvykis“, – teigia apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Visgi Seimo opozicijos atstovai tvirtina, kad, norint įvykdyti apsikeitimą, reikia veikti nedelsiant ir Baudžiamojo kodekso keisti nebūtina.
„Jei kažkokiam Lietuvos piliečiui reikalinga pagalba, ją reikia suteikti. Pasirašant malonės aktą, įjungiant diplomatines, politines procedūras. Negalime jos trikdyti pagalbos suteikimo Seime, kai primetami kažkokie pertekliniai įstatymo projektai“, – teigia Seimo narys Vytautas Bakas.
„Prezidentas gali malonę suteikti bet kokiu pagrindu. O tarptautinė praktika rodo, kad dėl mainų kitų šalių piliečiai sulaikius Rusijos agentus tikrus, suimami, kaltinami šnipinėjimu ir įkalinami“, – mano Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas.
„Yra tam tikrų rizikų. Įstatyme parašyta, kad kalbame apie savo žmones, kurie vykdė tam tikrą veiklą, atitinkančią Lietuvos nacionalinius interesus. Beveik pripažįstame, kad šnipinėjame toje valstybėje. Tai daro visos valstybės. Bet kalbame apie autoritarines priešiškas valstybes, kurios gali suiminėti mūsų žmones falsifikuodami duomenis ir įvardindami šnipais, kai jie tokie nėra. Kaip tada mes traktuosime?“, – klausia Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau prezidentūra įstatymo pataisai pritaria ir ją vertina kaip prasmingą siekiant turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius. Tokia praktika yra įtvirtinta ir kitų užsienio valstybių teisės aktuose. Lietuvos žvalgybininkai giriasi, kad pirmą kartą pavyko sulaikyti ir nuteisti Rusijos saugumo kadrinį darbuotoją. Tačiau jį laikyti kalėjime Lietuvoje esą nebėra prasmės ir geriau iškeisti į Rusijoje kalinčius lietuvius.
„Jis nebekelia tolesnės grėsmės valstybei. Jokios naudos, kad jis bus kalinamas, nėra. Tokia yra praktika“, – mano M. Laurinavičius.
„Tai reikia vertinti teigiamai. Mūsų žmonės ten yra suimti. Ne tiek kad išleisti rusų žvalgą iš Lietuvos, bet susigrąžinti savus. Tai rodo rūpestį savo tarnyba, savo žvalgais“, – sako buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis.
Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo tarp Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos apsisprendė praeitą savaitę. Į mainų susitarimą be N. Filipčenkos ir dviejų lietuvių įtrauktas ir dar vienas Rusijos pilietis bei Rusijoje kalintis norvegas.
