Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje sumaištis. Tyrimai dėl koronaviruso savaitgalį čia pateikė staigmenų. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas paviešino informaciją – esą kone 10 asmenų, taip pat ir medikų, kuriems buvo atliktas tyrimas dėl koronaviruso korėjietiškais reagentais, iš pradžių gavo teigiamą atsakymą. Tačiau po dviejų papildomų tyrimų kitais reagentais – vokiškais ir šveicariškais – diagnozė visai kita, kad tiriamieji sveiki.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis tikina, kad šie tyrimai tikslinimui išsiųsti ir į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.
„Kadangi toks ginčas, mes išsiuntėme į Vilnių ir dar pridėjome kai kuriuos mėginius kitus perpatikrinimui, kurie teigiami pas mus buvo. Taip pat ir vieno gydytojo. Ir gavome atsakymą, kad dviejų mūsų gydytojų, kur buvo teigiami, yra neigiami“, – sako universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas vardija kelias priežastis, kodėl tų pačių asmenų koronaviruso tyrimai galėjo taip skirtis.
„Trys momentai yra: žmogiškasis veiksnys, technologijos su programine įranga klaida arba reagentai. Kadangi tuo pačiu aparatu buvo padaryta su kitais reagentais, tai peršasi išvada, bet čia, žinoma, reikia patikrinti, aš nieko negaliu teigti“, – pasakoja V. Janušonis.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tikina, kad problema yra ne reagentuose, o laboratorijos technikoje. Mat su korėjietiškais reagentais dirba ir kitos laboratorijose, kurios esą su tokiomis problemomis nėra susidūrusios.
„Iš to, kiek turiu duomenų, tai yra nesusiję su reagentais, tai yra susiję su įranga. Kadangi laboratorijos dirba su skirtingom sistemom, ten, kur nebuvo gedimo, buvo ir atsakymai teisingi. Laboratorija yra sudėtingas mechanizmas ir jisai gali sugesti. Patys sureagavo į teigiamą tyrimų skaičių ir pasitikrino laboratorijoje“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Šiuo metu šioje Klaipėdos universitetinėje laboratorijoje koronaviruso tyrimai atliekami su nauju „Roche“ aparatu. Šis per parą gali ištirti kone 1000 ėminių. O senasis universitetinės ligoninės aparatas kol kas yra taisomas.
Per vakar dieną iš viso Lietuvoje buvo ištirti 1954 asmenys, patvirtinti 32 nauji koronaviruso atvejai.
O po savaitgalio, kai buvo pristabdyta kai kurių koronaviruso mobilių punktų veikla, pradėjo mažėti ir tyrimų kamštis šalies laboratorijose.
Štai Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje pirmadienio duomenimis liko neištirta daugiau kaip pustrečio šimto ėminių. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – 92, Šiaulių ligoninėje 31. Iš viso šalyje bent iki šio vakaro liko neištirta puspenkto šimto ėminių.
„Prieš savaitgalį buvo labai daug neištirtų mėginių, laboratorijos dirba pilnu tempu, daug jų buvo pervežama. Ir dabar mėginiai yra pervežami, tokią logistiką organizuoti nėra paprasta. Skirtinguose miestuose laboratorijų pajėgumai yra nevienodi“, – kalbėjo A. Veryga.
Tiesa, Lietuva įsigijo ir apie pusę milijono vienetų greitųjų testų. Pirmoji greitųjų testų siunta Lietuvą pasiekė dar kovo pabaigoje, tuomet atkeliavo 2500 vienetų testų. Šiais testais tirti lietuviai grįžę keltais į Klaipėdą. Pasak gydytojo infektologo Arvydo Ambrozaičio, greitųjų testų tikslas yra nustatyti, ar žmogus turi imunitetą koronavirusui ar ne. Tačiau tokio tipo testus galima atlikti tik praėjus trims ar daugiau parų po to, kai žmogus užsikrėtė koronavirusu.
„Tai paprastai antikūnai IgM klasės atsiranda po kelių dienų tiktai atsiradus virusui. Ir, sakysime, jei būtų neigiamas tyrimas ir tas greitasis testas neigiamas, tai nereiškia, kad žmogus nėra užsikrėtęs. O paprasčiausiai dar nespėjo antikūniai nustatyti. Antikūniai nėra virusas, jie rodo organizmo reakciją į virusą“, – sako gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir šalies policija prašo leisti dėl koronaviruso išimties tvarka tikrinti visus pareigūnus, kurie susiduria su galimai koronavirusu sergančiais asmenimis. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tikina, kad daugėjant koronaviruso diagnozių kartais tenka dviem savaitėms nušalinti nuo darbo su užsikrėtusiais asmenimis kontaktavusius patrulius. Todėl norima, kad pareigūnams būtų leista taip pat tikrintis dėl koronaviruso ir kad tai būtų atliekama greičiau.
„Mes irgi norėtume, kad mūsų pareigūnų tyrimai būtų daromi greičiau, nes dabar, kiek daromi tyrimai, jie labai ilgai užtrunka, kol patikrinama. Per tą laiką pareigūnas turi būti saviizoliacijoje, nušalinamas nuo tarnybos. Ir kol nėra rezultatų, jisai negrįžta į tarnybą. Jeigu tyrimai būtų padaryti išimties tvarka, tai mums palengvintų tarnybą“, – pasakoja Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Šiuo metu policininkai dirba mažomis grupelėmis, taip siekiama išvengti didesnio tarpusavio kontakto ir rizikos užsikrėsti koronavirusu. Kol kas nei pasienio, nei policijos vadovybė nėra gavusi atsakymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos, ar bus leidžiama tikrinti daugiau pareigūnų dėl koronaviruso.
