53-ejų metų vilnietis Gintaras prisimena vaikystę. Vyras pasakoja, kad nei viena šeimos šventė ar artimųjų susitikimai neapsieidavo be alkoholio. Matydamas tokį šeimos gyvenimo būdą Gintaras sulaukęs šešiolikos pats pradėjo gerti. Vyras prisipažįsta gėręs kone pusę savo gyvenimo iki lemtingai ištartų jo paties vaikų žodžių, kai eilinę dieną jis ir vėl namo grįžo apsvaigęs nuo alkoholio.
„Pasisveikino vaikai, pabėgo. Ir iš už pravirų durų girdžiu vaikų kalbą. Jie sako – nėra apie ką su tėčiu kalbėti, tėtis vėl girtas parėjo. Man toks vaikų pastebėjimas davė galbūt pirmą mintį ieškoti kažkokios pagalbos“, – sako vilnietis Gintaras Kazlauskas.
Tąkart Gintaras sako pasijautęs taip, tarsi vaikus būtų išmainęs į alkoholį. Ir tokių pavyzdžių Lietuvoje daugybė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikia iškalbingą statistiką. Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. O matydami šeimoje geriančius tėvus ar kitus artimuosius vaikai tokią neigiamą patirtį dažnai perkelia ir į savo gyvenimą. Apklausos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis žmonių dėl tėvų negalėjimo nustoti gerti jautėsi vieniši, nusivylę, nervingi. Net trečdalį žmonių slėgė įkyrios mintys dėl to, kad tėvai nuolatos gėrė.
„44 procentai vaikų ir gyvena tose šeimose, kur vienas arba du tėvai vartoja alkoholį. Vaikai patys labai dažnai bando spręsti tas problemas, bet tikrai ne visada jiems pavyksta. Vis dėlto tai yra priklausomybė – tai yra liga, kuria serga arba vienas arba, blogiausiu atveju, du žmonės“, – pasakoja laikinoji direktorė Gražina Belian.
Kovoti su alkoholizmu Lietuvoje žmonėms padeda daugybė organizacijų, tačiau vaikai nuo kitų yra linkę slėpti, kad jų artimieji girtauja. Maža to, statistika negailestinga, mat tokiose šeimose augantys vaikai dažnu atveju patiria ir smurtą. Lietuvoje 6-is iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų sukelia neblaivūs smurtautojai. Pagalbos namų nuo alkoholizmo kenčiančioms moterims įkūrėja Gabija Vitkevičiūtė tikina, kad tokie vaikai linkę nutylėti apie girtaujančios šeimos problemas.
„Tai yra ir kaltė, ir baimė, ir nuoskaudos, ir neviltis, didelis nerimas. Siaubinga bejėgystė. Visa tai persikelia ne tik iš pirmos klasės į dvyliktą, tai lydi nuolatos. Bet tai palieka randus ir tos vadinamos širdies tatuiruotės lieka visam gyvenimui. Gali gyventi tikrai pilnavertį gyvenimą, suvokti, kas tau atsitiko, bet reikia įvardyti“, – teigia vadovė Gabija Vitkevičiūtė.
Pasak specialistų, pagalba alkoholikų šeimoje augantiems vaikams yra reikalinga nuo mažų dienų. Mat šeimose, kurios piktnaudžiauja alkoholiu, užaugę vaikai 3 kartus dažniau nusižudo, 5 kartus dažniau patiria valgymo sutrikimų, turi didesnę grėsmę pradėti vartoti alkoholį ir tapti nuo jo priklausomais.
Tokie sunkumus šeimoje patiriantys vaikai yra skatinami netylėti, apie savo problemas pranešti bent artimiausiems žmonėms – seneliams, auklėtojoms, kaimynams. Taip pat vienas iš pagalbos būdų yra dalyvavimas įvairiose anoniminių alkoholikų grupėse.
„Grupės yra: suaugę alkoholikų vaikai, savipagalbos grupės, anoniminiai alkoholikai. Tačiau yra viena priežastis, kad vaikai ne visada drįsta patys eiti. Ir mūsų tikslas juos palaikyti, juos paskatinti“, – kalbėjo Seimo narė Laimutė Matkevičienė.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko kiek daugiau kaip 11 litrų absoliutaus alkoholio. Litru mažiau nei 2017 metais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas tikina, kad lietuviai alkoholį vartoja kone visais gyvenimo atvejais ir tuo labai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, kur alkoholis vartojamas kur kas saikingiau.
„Viduržemio šalys sakė, kad nori pagerinti vakarėlių kokybę, skandinavai norėjo išspręsti problemas, pralinksmėti. Tai lietuviai atsakė, kad geria dėl visų priežasčių – ir todėl, kad linksma, ir todėl, kad liūdna. Ir todėl, kad nori vakarėlių kokybę pagerinti, ir todėl, kad nori pritapti savo rate ar vakarėlių kompanijoje“, – sako G. Belian.
Atlikti tyrimai atskleidžia, kad alkoholio vartojimo problema gali būti perduodama iš kartos į kartą. Vaikams, kurių bent 2 iš 4 senelių buvo alkoholikai, gresia 40 procentų didesnė tikimybė patiems tapti priklausomais nuo alkoholio.
