Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu. Tuo metu subsidijas verslams valdžia ketina mokėti kiek kitaip – atsižvelgiant į praeityje sumokėto gyventojų pajamo mokesčio dydžius.
Marijampolietė Daiva – oro gimnastė. Anksčiau šioje salėje ji vesdavo treniruotes, tačiau dabar ateina tik pati pasimankštinti. Dėl pandemijos veiklą Daiva sustabdyti turėjo kaip ir sporto klubai – lapkričio pradžioje, gerokai anksčiau nei kavinės ar kirpyklos.
„257 eurus. Tai yra labai mažai. Dviem asmenims, man su vaiku, yra labai mažai. Kaip nieko nėra“, – sako oro gimnastė Daiva.
Būtent tiek siekia Užimtumo tarnybos išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims. Nors turintiesiems darbo sutartis nuo sausio maksimali subsidija padidėjo ir gali siekti jau 650 eurų „į rankas“. Dirbantieji pagal verslo liudijimus ar individualią veiklą jaučiasi valdžios diskriminuojami ir nuskriausti.
„Tarkim, jei uždirbai 1000 eurų ir gautum 700 ar bent 600 – dar įmanoma išgyvent. Bet, jei uždirbai 1000 eurų, o gauni 257 – aš nežinau, kaip išgyvent. Badaujam“, – pasakoja Daiva.
Panašiai jaučiasi ir grožio specialistai. Jie veiklą stabdyti turėjo gruodžio viduryje. Tačiau, jei per pirmąjį karantiną valstybė jiems kompensuodavo bent jau dalį patalpų nuomos, dabar šios subsidijos nebėra. O nuoma Vilniuje gali kainuoti ir 600 eurų.
„Visos pajamos faktiškai išeina patalpų nuomai, kurias visi nuomojasi – ar kirpėja, ar manikiūrininkė, ar kosmetologė. Realiai pajamų išvis nėra. Gyvena dauguma iš santaupų, dar verčiasi, bet laikas labai ribotas, kiek galima taip gyventi“, – teigia permanentinio makiažo meistrė Inga Širvaitė.
Inga Širvaitė internete sukūrė ir peticiją, adresuotą Seimui, Vyriausybei bei ministerijai. Ją pasirašė ir paramos grožio sektoriui reikalauja jau per 1700 kirpėjų, kosmetologų ir kitų grožio specialistų.
„Norim lygiavertiškumo ir adekvataus požiūrio, kad tai yra žmonės, kurie dirba, susikuria sau darbo vietą ir nieko normaliomis sąlygomis neprašo iš valstybės“, – kalbėjo I. Širvaitė.
Pamatę, kas savaitgalį dėjosi ant kalniukų, šiandien leisti atnaujinti veiklą Vyriausybės prašo ir slidinėjimo centrai. Jie tikina, kad sugebėtų užtikrinti saugų atstumą tarp pramogautojų.
Žada pokyčius jau kitą savaitę
Pas prezidentą Nausėdą apsilankiusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad paslaugos atvirame ore išties galėtų būti pirmosios, kurios „išeitų“ iš karantino, tačiau pažadų nedalija. Planas kol kas kitas – po savaitės pradėti vadinamąjį pirmąjį pagalbos verslui paketą, t. y., subsidijas verslui, kurio apyvarta dėl pandemijos krito daugiau kaip 30 procentų.
„Kad jau kitą savaitę šitas procesas galėtų prasidėti. Kaip esame viešai minėję anksčiau, pirmasis pagalbos verslui paketas sudarys 150 mln. eurų paskoloms bei 30 mln. eurų subsidijoms“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Subsidijas valdžia ketina sieti su 2019 m. įmonių sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dydžiu. Išmokos siektų ketvirtadalį užpernai įmonės sumokėto GPM.
„Didžiąją dalį šio paketo sudarys subsidijos, kurios turėtų suveikti greitai ir būti susietos su sumokėtais mokesčiais. Prezidento nuomone, labai svarbu sieti paramą su tuo, kiek įmonės sumokėjo mokesčių, nes tai stiprina pasitikėjimą valstybe ir paremia sąžiningai mokesčius mokėjusias bendroves“, – pasakojo Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Tačiau dirbantieji savarankiškai ir gaunantieji minėtus 260 eurų didesnių sumų dar turės palaukti.
„Dėl antrojo pagalbos verslui paketo mes galime kalbėti apie vasario mėnesį“, – teigė A. Armonaitė.
Tačiau ir dirbantieji pagal verslo liudijimus ar individualią veiklą gaus ne papildomą fiksuotą sumą, o irgi su gyventojų pajamų mokesčiu susietą išmoką.
„Suprantu, jog su tokiais pinigais neturint santaupų neįmanoma išgyventi. Todėl rastus resursus norime nukreipti būtent jiems. Pati priemonė bus panaši į subsidiją ir bus susieta su sumokėtais mokesčiais“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Iš viso prastovose šiuo metu karantino pabaigos laukia arti 90-ies tūkstančių tautiečių. Beje, policija gruodį ir sausį jau pričiupo įmonių, kurios bandė nepaisyti draudimų ir vis tiek bandė užsidirbti veikdamos.
„7 administracinės teisenos pradėtos jau šiais metais, sausio mėnesį. Tai iš viso 21 administracinė teisena. Tai yra įmonės, kurios vykdo neteisėtą veiklą, kuri karantino metu yra uždrausta“, – sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Už tokius karantino pažeidimus įmonėms gresia baudos nuo pusantro tūkstančio iki 6000 eurų. Vasarį, beje, valdžia planuoja ir daugiau pagalbos verslui priemonių – paskolas labiausiai nukentėjusiems verslams, naujoms darbo vietoms ar turgaviečių mokesčio kompensacijas, tačiau galutinio sprendimo dar nėra. Patys kalbinti dirbantieji tuo metu labiausiai laukia, kad nusloptų pati pandemija ir būtų galima grįžti į darbus, o ne laukti išmokų.
