Kai kurie politikai mano, kad fermas norima uždaryti vadovaujantis dezinformacija ir propaganda pagrįstais motyvais.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša kritikuoja politikų siūlomas kompensacijas.
„Už mūsų sukurtą verslą, duodantį dešimtis milijonų pajamų ir nešantį milijoninius pelnus, pasiūlo 10 padėvėtų „Golfų“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Č. Tallat-Kelpša.
Pasak jo, Lietuvoje už sunaikinamus žvėrelius siūloma 100-200 kartų mažiau nei kitose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Norvegijoje: „Negalime sutikti, kad mūsų verslas mažiau vertas nei Danijoje šimtą ar kelis šimtus kartų“.
Jo teigimu, kailinių žvėrelių verslo draudimas yra „antra nacionalizacija“.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, kol valstybė nesiūlo „teisingo atlyginimo“ už naikinamą verslą, šis procesas bus laikomas „išbuožinimu“: „Tai didžiulė neteisybė“.
A. Macijausko teigimu, sunaikinti fermas yra užsimota, nes „susidoroti su nedaug verslininkų“ yra lengviau.
„Kailinių žvėrelių auginimu verčiasi palyginti nedaug žmonių, todėl valstybei yra nesunku susidoroti su keliomis dešimtimis verslininkų ar ūkininkų, o eilinis žmogus nieko nepajus“, – spaudos konferencijoje tvirtino jis.
Žaliojo aljanso pirmininkas Algimantas Paulauskas apgailestavo, kad verslo draudimu nesiekiama išsaugoti gyvūnų gerovės, o norima „tik sunaikinti“.
„Nematau pagrindo, kodėl turėtų būti išnaikinta šita gyvūnų grupė, kai įdėtas didelis genetinis darbas“, – tvirtino jis.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad būsimas draudimas „labai grubus“ ir pareikalaus milžiniškų mokesčių mokėtojų lėšų, kai reikės spręsti socialines problemas regionuose, vietovėse, kur yra žvėrelių fermos.
„Tai kainuos dešimtis milijonų eurų“, – spaudos konferencijoje teigė M. Dubnikovas.
Jis pabrėžė, kad kai kuriose šalyse, kur buvo uždraustas kailinių žvėrelių verslas, fermos buvo labai nedidelės, o Lietuvoje šis verslas sudaro 5-8 proc. pasaulio kailinių žvėrelių rinkos.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas mano, kad dabar uždraudus auginti kailinius žvėrelius, vėliau toks pat likimas gali ištikti kitus nelaisvėje auginamus gyvūnus.
„Toliau eilėje stovi vištos dedeklės, broileriai, kiaulės ar arkliai ir kiti gyvūnai, kurie valdomi žmogaus ir turi nelaisvas ir nepatogias sąlygas“, – pabrėžė jis.
Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ketinimus uždrausti kailinių žvėrelių auginimą vadino politiniu procesu.
„Vyksta politinis procesas, kuris yra sukurtas didelės dezinfomacijos ir propagandos, kuria bandoma pasakyti, kaip čia viskas negerai, keliu. (...) Įstatymas dabar kuriamas toks, kad būtų sunaikintas legaliai veikiantis verslas. Atimsime pajamas iš 1,5 tūkst. šeimų“, – sakė jis.
V. Pranckiečio teigimu, Lietuvoje šiems žvėreliams sudarytos pačios geriausios sąlygos Europoje ar net pasaulyje.
Jis taip pat pabrėžė kad verslas „nėra remiamas ir yra pats žiediškiausias“, o siūlomas kompensacijas V. Pranckietis vadina „varlinio dydžio“.
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ neseniai paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip dujų kamerose kankinami žvėreliai, kurių kailiukai vėliau virsta kailiniais.
„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė tuomet sakė, kad visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais organizacija ketina perduoti teisėsaugai.
Pasak jos, Lietuvoje veikia apie 40 kanadinių audinių fermų, 30-40 – šinšilų, jose dirba apie 300 žmonių.
Lietuvoje kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio siūloma uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024-2026 metais būtų mokamos kompensacijos: pirmais metais ji būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.
Kompensacijos būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek žvėrelių fermoje buvo auginama prieš metus. Valstybė taip pat ketina kompensuoto išeitines išmokas darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą.
Uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu. Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
Lietuva gali tapti 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.
