Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio įstatymų pataisas. Jos įsigalios nuo 2023 metų sausio.
Dabar nei Gyventojų pajamų, nei Pelno mokesčio įstatymuose nėra numatyta, kad tokios pajamos neapmokestinamos. Dėl to priekaištavo Konstitucinis Teismas bei Lietuvos teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Be to, Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2023 metų bus mokamos kompensacijos už valstybės poreikiams paimamą turtą.
Už Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisas balsavo 113 Seimo narių, prieš buvo vienas, o aštuoni susilaikė.
Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Andrius Palionis teigė, kad naujoji tvarka iš esmės atitinka sąžiningą kompensavimą, tačiau apgailestavo, kad įstatyme neatsirado vietos Vyriausybės variantui, kai kompensuojama kitu turtu, o ne tik pinigais.
„Vyriausybėje buvo diskusijos, bet kažkaip neatsirado šiame projekte, kada kompensavimą mes galėtume įteisinti ne tik išperkant turtą, bet ir kompensuojant kitu valstybės turtu. Konkrečiai, kada yra paimama žemės ūkio paskirties žemė ir tas pats asmuo turi nuomojamą ilgalaikę nuomą valstybinės žemės. Manyčiau, kad būtų teisingiausias būdas ir įvertinimo prasme, nes paprastai tos žemės būna toje pačioje seniūnijoje, kai ir naudingumo balai atitinka, ir būtų galima kompensuoti žmogui, panaikinant ilgalaikę nuomą ir suteikiant jam nuosavybės teises“, – teigė A. Palionis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pabrėžė, kad pataisos svarbios geopolitine prasme.
„Lietuvai labai svarbu kaip galima greičiau pastatyti europines vėžes geležinkelį. Mes matome, kaip svarbu turėti labai patikimą, gerą susisiekimą su Vakarais dėl karo Ukrainoje. Matome, kaip svarbu, kad esant reikalui būtų galima pervežti vienokius ar kitokius krovinius, kad galėtų ir civiliai asmenys judėti, o kartais, jeigu reikia, ir kariniai kroviniai. Kol kas mes turime silpnas logistines grandines“, – kalbėjo jis.
Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas mano, kad nustačius turto savininkams palankesnes kompensacijų apskaičiavimo sąlygas, būtų galima spartinti automobilių kelių Kaunas-Prienai-Alytus ir Vilnius-Utena statybas.
„Darbai galėtų gerokai paspartėti, juo labiau, kad žemės paėmimas eitų lygiagrečiai su projektavimu ir statybos darbų projektu. Tikėtina, kad bent jau kokius metus-pusantrų galėtų paspartėti tų projektų įgyvendinimas“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
Pataisos numato, kad žemės savininko pageidavimu visuomenės poreikiams būtų galima paimti kiek didesnį sklypą (dirbamos žemės – iki 0,1 ha, o kitos paskirties – iki 0,04 ha), kai žmogui liksiančios sklypo dalies nebebus galima dirbti ar kitaip naudoti.
Priėmus pataisą žmonėms nebereikės mokėti mokesčių už likusius nedidelius sklypus bei prižiūrėti žemės, kurios tinkamai negalės panaudoti. Paėmus namais užstatytą sklypą nuostoliai už statinį savininkui būtų apskaičiuojami atliekant individualų turto vertinimą bent dviem metodais, o savininkui atlyginama didesne verte. Tačiau savininkui nebus atlyginama jo žemėje esančių sodinių ar negauto derliaus vertė, jeigu jis pasiima sodinukus, medžius ar nusiima derlių.
Pakeitimais aiškiau reglamentuojami atvejai, kaip toliau vyktų procedūros, kai teismas neleistų žemės paimti visuomenės poreikiams.
