Dėl minėtosios viršutinės kainos ribos šalis buvo susitarusi su Vakarų sąjungininkais, tačiau, anot pranešimo, Jungtinių Valstijų taikoma išimtis leido ją peržengti.
Teigiama, kad Japonijos energetiniai poreikiai labai priklauso nuo importo, o rusiškos energijos importas į šią Rytų Azijos šalį yra santykinai nedidelis bei daugiausia gaunamas iš projekto „Sachalin-2“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir Australija susitarė dėl viršutinės jūra gabenamos žalios naftos kainos ribos, kad sumažintų invaziją Ukrainoje vykdančios Rusijos pajamas iš naftos pardavimo ir kartu užkirstų kelią pasaulinių naftos kainų šuoliui.
Pranešime pažymima, kad iki rugsėjo Japonijos pirktai naftai buvo taikoma viršutinės kainos ribos išimtis, o per pirmuosius du šių metų mėnesius Tokijas nupirko apie 748 000 barelių rusiškos naftos už maždaug 70 JAV dolerių už barelį.
ES gruodį įvedė embargą jūra gabenamai Rusijos naftai bei viršutines ribas rusiškos naftos kainoms, dėl kurių susitarė su G-7 šalimis.
Rusija, didelė energijos gamintoja ir svarbi naftos kartelio OPEC sąjungininkė, kovo mėnesį, reaguodama į Vakarų sankcijas, sumažino naftos gavybą 500 tūkst. barelių per parą.
Praėjusį mėnesį ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas paskelbė, kad produkcijos mažinimas, kuris sudaro 5 proc. paros gavybos, pratęstas iki birželio mėnesio.
Pasak jo, šis žingsnis yra dalis atsako į Vakarų sankcijas Rusijos naftos pramonei, kuriomis siekiama apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karines pajėgas.
Tarptautinė energetikos agentūra (TAE) pranešė, kad Rusijos pajamos iš naftos eksporto vasario mėnesį sumažėjo beveik perpus, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.