Referendumo organizatoriai siekia nustatyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, numatyti, kad tik referendumu būtų sprendžiama dėl valstybinės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo. Reikia pabrėžti, kad referendumo formuluotėje kalbama apie visą, o ne tik žemės ūkio veiklai naudojamą žemę, t.y. ir tą privačią žemę, kuri yra po pastatais, fabrikais, kitais juridiniams asmenis priklausančiais objektais. Taigi, priėmus tokį nutarimą įmonės, organizacijos, bet kokie juridiniai asmenys nebegalėtų turėti žemės. Įsigaliojus draudimams, žemę ant kurios stovi įmonės pastatai, kompanijos galėtų valdyti tik nuomos pagrindais.
Pasak LVK prezidento V.Sutkaus, tokia praktika sukurs pavojingą teisinį netikrumą, stabdys verslo plėtrą, negatyviai nuteiks Lietuvoje ketinančias investuoti įmones bei mažins Lietuvos galimybes konkuruojant su kaimyninėmis šalimis dėl investicijų. „Visiškai uždraudus žemės pardavimą užsieniečiams būtų iškreipta verslo aplinka, o ypač žemės rinka. Iškart po įstatymų pakeitimo žemė būtų pardavinėjama ne pagal rinkos kainą, todėl bendrovės patirtų didelių nuostolių, o teismus pasiektų šimtai skundų. Tokia situacija sukurtų prielaidas susiformuoti keliems didiesiems žemvaldžiams, kurie pusvelčiui įsigytų didelius žemės plotus “, - sakė LVK vadovas.
Akivaizdu, kad tokie politiniai sprendimai pažeistų esamų žemės savininkų – juridinių asmenų teisę į nuosavybės neliečiamumą, o kartu būtų nepakeliama finansinė našta Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei ypač ribotus Lietuvos finansinius išteklius, žemės, esančios visoje Lietuvos teritorijoje, išpirkimas iš juridinių asmenų ir užsienio subjektų būtų neįmanomas ir praktiškai neįgyvendinamas. Šiandien valdžiai sunku biudžete rasti lėšų kompensuoti pensijas ir kitas išmokas, todėl nederėtų užsikrauti naujos naštos.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) išplatintame dokumente reiškiamas susirūpinimas ir dėl gamtos išteklių naudojimo ribojimo.
„Toks reguliavimas, neapibrėžiant, kokie ištekliai yra laikytini valstybinės ir bendruomeninės svarbos, visiškai sustabdytų bet kokių gamtos išteklių, būtinų verslo vykdymui, išgavimą ir lemtų ne tik gamtinius išteklius išgaunančių įmonių bankrotą, tačiau ir neapskaičiuojamo dydžio nuostolius vartotojams“, - sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak jo, kitose ES šalyse draudimai įsigyti žemę užsieniečiams taikomi tik įstatymu ir tik žemės ūkio paskirties žemei bei išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Austrijoje tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys iš užsienio gali įsigyti žemę gavę tam tikros institucijos leidimą, jei jie tą žemę ketina dirbti. Daugumoje šalių nėra nei draudimo asmenims, nei perkamos žemės kiekiui, bet yra svarbiausias dalykas – reikalavimas ją naudoti žemės ūkio veiklai.
Panašių įstatymų pakeitimų projektus įvairūs politikai šiuo metu yra įregistravę Seime. Šiuose projektuose siūloma numatyti galimybę įsigyti žemę užsieniečiams ir Lietuvos žemės ūkio verslininkams tik gavus specialios savivaldybės komisijos leidimą žemę įsigyti tik tose savivaldybėse, kuriose yra registruota įmonės buveinė ar reziduoja žmogus. Taip pat svarstoma galimybė leisti įsigyti žemę papildomai ir aplinkinėse savivaldybėse, kurios ribojasi su registracijos vieta. Įstatymų pakeitimų projektuose numatoma, kad žemės savininkai mažiausiai 10 metų negalėtų perleisti įsigytos žemės kitam pirkėjui.
Pasak advokatų kontoros LAWIN partnerės D.Burgienės įstatymų pakeitimai, kurie prieštarauja ES teisei, gali Lietuvai brangiai kainuoti: „Už pažeidimus ir teisės aktų nesilaikymą Europos Sąjunga Lietuvai gali skirti piniginę baudą, kuri yra nuo 2549 iki 153,000 litų per dieną. Taip pat ES narės galėtų apriboti Lietuvos balsavimo teisę ES taryboje sprendžiant mūsų šaliai svarbius klausimus, įskaitant ir klausimus dėl išmokų ūkininkams, kurie dirba žemę. Taigi dėl šių naujų neatsakingų iniciatyvų galime prarasti tai, kas jų verslui šiuo metu svarbiausia“.
Teisė riboti žemės pirkimą užsieniečiams buvo suteikta toms ES narėms, kurios prie jos prisijungė 2004 m. ir vėliau. Be Lietuvos, tokiomis šalimis yra Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija bei Rumunija. Lietuvoje pereinamasis laikotarpis dėl draudimo žemę įsigyti užsieniečiams baigsis 2014 m.
