Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ekonomistas teigė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) interpretacija nėra visiškai teisinga.
„Šis rodiklis parodo, kiek yra sukuriama vertės tam tikrame regione, valstybėje. Bet BVP nepasako, kaip tas pyragas yra padalijamas. Tai yra esminis trūkumas. Rodiklis rodo, koks yra pyrago dalybų santykis tarp darbuotojų, darbdavių ir kapitalo. Tai yra kaip potencialas, rodantis, kokią gerovę galima būtų sukurti. Jeigu BVP mažas, didesnės gerovės niekaip nesukursi“.
Ž. Mauricas sako, kad prieš ekonominį nuosmūkį Lietuvoje santykinai geriau gyveno darbuotojai, nes darbo užmokestis kilo gerokai sparčiau, paprasčiausiai trūko darbo jėgos.
„Po krizės viskas apsivertė aukštyn kojomis. Dabar ta svarstyklių lėkštė persisvėrė į darbdavių pusę. Šiuo metu balansas lyginasi. 2100-2012 metais didžioji dalis augimo teko įmonėms, ypač eksportuojančioms, įmonių savininkams. Dabar šis santykis lyginasi ir didesnės dalis žmonių tą pagerėjimą jaučia“.
Anot ekonomisto, problema ta, kad šis rodiklis yra šiek tiek „sudievintas“, visuomenėje yra tam tikras bendrojo vidaus produkto kultas.
„Galvojama, kad jeigu pakilo BVP, tai visos problemos jau automatiškai sprendžiasi. Antra vertus, nemanyčiau, kad šį rodiklį artimiausiu metu kas nors pakeis. Nes tai elementarus ir labai gerai visiems žinomas rodiklis“,- sakė Ž. Mauricas.
