Pakeitimuose numatoma, kad paramos lėšos būtų skiriamos tiesiogiai rangovui ar vystytojui, kuris atliks tokių jėgainių įrengimo darbus. Gaunant paramą, būtų sudaroma trišalė sutartis tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), paramos gavėjo ir juridinio asmens, įrengsiančio saulės ar vėjo jėgaines.
Šiais pakeitimais siekiama prisidėti prie valstybės strateginių tikslų, numatančių šalies energetinę nepriklausomybę ir aplinkos apsaugą nuo neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo bei užtikrinti finansinę paramą labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms, norinčioms elektrą savarankiškai gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Valstybės tikslai skatinti atsinaujinančiais energijos ištekliais paremtą energetiką numatyti naujojoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcijoje.
Priėmus nutarimo projektą, bus sudarytos galimybės ir gyvūnų globa užsiimančioms organizacijoms sumažinti išlaidas elektros energijai.
Kaip nurodyta Vyriausybės nutarimo pažymoje, šiems projektams finansuoti yra numatyta skirti apie 2 mln. eurų paramos, tam bus naudojama dalis pajamų, gautų, kaip nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, vykdant susitarimus dėl statistinių atsinaujinančių išteklių energijos vienetų perdavimų su kitomis valstybėmis.
Nutarimo projekte įtvirtinta galimybė teikti paramą energijos kaupimo įrenginiams statyti ar įsirengti, nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti tokie projektai ir dėl paramos besikreipiančios organizacijos.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradėjo teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šia finansine priemone Energetikos ministerija gaminančiais vartotojais skatins tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.
Naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.
