Ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo pratęsti valstybinio perdraudimo garantijas draudimo įmonėms 2024–2027 metais, taip pat kompensuoti nuostolius, patirtus ne tik dėl sausros augalų vegetacijos metu, bet ir dėl stichinių reiškinių ilgai lyjant. Tam dar turės pritarti Vyriausybė.
Siūloma nustatyti pastovų perdraudimo koeficientą, kurio reikšmė būtų lygi 2 – tai reiškia, kad įmonės galėtų gauti valstybės pagalbą, jeigu draudimo išmokos viršytų įmokas du kartus.
Aiškinantis, ar problema sprendžiama, ministerija planuoja atlikti kiekvienų derliaus metų draudimo priemonių duomenų vertinimą ir nustatyti nuo perdraudžiamų rizikų apdrausto ploto pokytį.
Lietuvoje draudikų draudimas taikomas nuo 2008 metų ir apima nuostolius, patirtus dėl išmokų už sausrą augalų vegetacijos laikotarpiu.
Tačiau per šį laiką įmonės taip ir nepasinaudojo šia priemone. Tai lėmė ir tai, kad nuo 2008 iki 2017 metų Lietuvoje nebuvo sausros augalų vegetacijos laiku, todėl nebuvo ir išlaidų. Be to, pats pasėlių draudimas tarp ūkininkų populiarėjo gana lėtai.
2018 ir 2019 metais šalyje jau buvo sausros, todėl nuo 2019 metų draudimo poreikis atsirado, bet apdraustas plotas sudarė tik kelis tūkstančius hektarų ir vėlesniais metais beveik neaugo, nes, anot ministerijos, paslauga nėra patraukli tiek draudėjams, tiek ir patiems draudikams.
Manoma, kad pakeitimai turėtų pagerinti perdraudimo sąlygas, tai skatintų aktyviau drausti augalus ir pasėlius.
Ministerijos duomenimis, 2022 metais nuo sausrų buvo apdrausta beveik 14 tūkst. hektarų. Sausra augalų vegetacijos metu tarp 60 savivaldybių tais metais registruota 27-iose, 2021 metais – aštuoniose, 2020 metais – šešiose.
Nuo ilgo lietingo laikotarpio rizikos 2022 metais Lietuvoje buvo apdrausta 18 tūkst. hektarų, liūtys registruotos 52 stotyse iš 97, 2021 metais – 21 stotyje iš 69, 2020-aisiais – 9 stotyse iš 58.
