Vyriausybė įsako renovuoti daugiabučius! Ir visai nesvarbu, nori to gyventojai ar ne. Nenorintiesiems ar neišgalintiesiems už renovaciją susimokėti bus taikomos sankcijos, - skelbia „Vakaro žinios“.
Nepaklusniuosius baus
Tai ne piktas balandžio 1-osios pokštas. Apie gyventojų prievartavimą iš tikrųjų prakalbo ir premjeras Andrius Kubilius, ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
„Namų renovacija turi būti matoma ne tik kaip individualaus sprendimo, bet ir kaip bendro visuomenės ir valstybės sprendimo reikalas (...). Jeigu sukuriamos visos sąlygos renovuoti butus ir taupyti šilumą, o žmonės atsisako tai daryti, tokiu atveju už atsisakymą dalyvauti stiprinant bendrus nacionalinio saugumo reikalus žmonės turėtų kažkaip papildomai atsilyginti“, - grasino A.Kubilius.
Statybininkų draugas
Aplinkos ministras G.Kazlauskas patikslino, kaip valdžiai nepaklūstantys žmonės turėtų atsilyginti: papildomais mokesčiais. Ketinama žmonėms, gyvenantiems nerenovuotuose namuose, nustatyti didesnius šildymo tarifus nei paklususiesiems valdžiai.
„Gali būti priimti reikalavimai, kad būstas kvadratiniam metrui turėtų sunaudoti tam tikrą kiekį (energijos – red. past.). Ir jei po kiek metų jūsų būstas sunaudos kelis kartus daugiau, jūs už energijos išteklius, brangiai kainuojančius valstybei, mokėsite daugiau nei tie, kurie juos naudoja ekonomiškai“, - įspėjo G.Kazlauskas.
Aplinkos ministrą, atėjusį į Vyriausybę iš statybų verslo, dar galima suprasti. Jis suinteresuotas, kad statybininkai gautų kuo daugiau užsakymų. Iš viso šiam reikalui ketinama skirti apie 3 mlrd. litų. Tačiau kodėl tuo taip suinteresuotas premjeras – lieka paslaptimi.
Padaugės benamių
Beje, valstybė namų renovacijai skirtų tik 20-50 proc. reikalingų lėšų. Kitus pinigus, komercinių bankų džiaugsmui, turėtų skolintis patys gyventojai. Nei A.Kubilius, nei G.Kazlauskas nepaaiškino, ką darys su už nesugebėjimą atsiskaityti su bankais į gatves išmestais modernizuotų namų gyventojais.
Niekas nepaaiškino, kodėl žmonės turėtų norėti renovacijos, jei geriausiu atveju sukišti pinigai atsipirks po 20 metų arba visai neatsipirks, kai ir vėl namus iš naujo reikės renovuoti, o gal savininkas jau ir anapilin bus išėjęs.
Niekas nepaaiškino ir to, kaip bus užtikrinta, kad po renovacijos žmonės mažiau mokės už šildymą. Kas privers šilumos tiekėjus tiekti mažiau energijos po renovacijos? Juk ir dabar tūkstančių butų gyventojai žiemą gyvena atidarę langus, nes šilumininkai, norėdami didesnio pelno, kūrena taip, lyg lauke būtų minus 60.
Nuosavybės teisės yra neliečiamos
Kęstutis Čilinskas, teisininkas:
Kalbos apie priverstinį daugiabučių namų renovavimą yra daugiau nei keistos. Taip kalbėti negalima. Europos valstybėse stengiamasi kaip tik kuo labiau užtikrinti žmonių teises, o pas mus norima jas pabloginti.
Suprantu, kad yra žmonių, kurie norėtų namo modernizavimo. Jie tam turi teisę. Tačiau yra žmonių, kurie to nenori arba paprasčiausiai finansinės galimybės neleidžia. Jie taip pat turi teises. Antstoliai nelauks, jei žmogus nesumokės laiku. Atnaujinimo esmė turėtų būti sąlygų pagerinimas, o ne iš viso prarasti būstą už skolas.
Kai kalbama apie priverstinį modernizavimą, reikia prisiminti, kad egzistuoja Civilinis kodeksas, iki šiol dar nepakeistas. Egzistuoja ir Konstitucija. Čia garantuojama, kad nuosavybės teisės yra neliečiamos. Todėl bet koks renovavimas galimas tik visų bendraturčių sutikimu.
Nenoriu vien tik blogus dalykus įžvelgti, bet, regis, renovavimo politika labiausiai suinteresuoti bankai bei statybų bendrovės. Tačiau norint visų interesus būtų galima suderinti.
Danas Nagelė
