Vokietijos politikai prie darbo jėgos imigracijos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Čekijos ir Estijos, kurios ES narėmis tapo 2011 m. gegužės 1 d., ribojimų priėjo iš esmės. Jie parengė keletą priemonių, kurios padės išvengti „juodų uždarbių“ ir sumažinti bendrą atlyginimų lygį – numatomų pasekmių, kurių galima tikėtis ėmus plūsti darbo imigrantams iš Rytų Europos.
„Mes dažniau tikrinsime statybų sektorių, patalpų valymo paslaugas, gastronomijos šaką ir senyvo amžiaus žmonių bei invalidų slaugą“,– „Deutsche Welle“ cituoja Vokietijos darbo ir socialinio aprūpinimo ministrę Ursulą von der Laien.
Vokietijos finansų ministras Volfgangas Scheuble pažymėjo, kad institucijos, kontroliuojančios nelegalų įdarbinimą, artimiausiais metais padidins savo etatus priimdamos 350 naujų darbuotojų. Be to, V. Scheuble ragino nustatyti minimalų fiksuotą uždarbį srityse, kuriose jis anksčiau nebuvo įvestas.
Ursula von der Laien dar kartą patikino, kad Vokietijoje nebus „migrantų antplūdžio dėl socialinės sistemos“. „Daugeliu atvejų darbo migrantai bus jauni, išsilavinę ir mobilūs specialistai“,– pareiškė ji.
