Gamybos kritimas paaiškintas pirmaisiais šių metų mėnesiais šiltesniais bei įprastai orais, aukštomis elektros kainomis bei ekonomikos nuosmukiu.
Atsinaujinantiems šaltiniams tenkanti visos gamybos dalis palyginamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 47,1 proc. iki 48,6 procento.
Vėjo jėgainių indėlis šiemet buvo didžiausias ir augo nuo 30 proc. iki 32,2 procento.
Antri buvo anglį deginančių elektrinių pajėgumai, kurių dalis sumenko nuo 31,5 proc. iki 30 proc., tuo tarpu gamtines dujas deginančių jėgainių – padidėjo nuo 13,2 proc. iki 14,6 procento.
Branduolinės jėgainės, kurių paskutinės trys buvo išjungtos balandį, sausį-kovą užtikrino 4,3 proc. visos elektros gamybos, palyginti su 5,9 proc. pernai.
Saulės energijos jėgainių lyginamasis svoris sumažėjo nuo 6,2 proc. iki 4,9 proc., o hidroelektrinių – nepakito – 3,2 procento.
Elektros eksportą Vokietija palyginamuoju laikotarpiu padidino 9,8 proc., importą – 15,2 procento. Grynojo eksporto apimtys sunyko nuo 13,1 mlrd. iki 9,2 mlrd. kilovatvalandžių.
