Apie tai trečiadienį per savivaldybės tarybos posėdį pranešė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, atsakydamas į konservatorės Rasos Baškienės klausimą, ar spręsdama spūsčių ir taršos problemas sostinė tikisi pavyti Helsinkį bei Kopenhagą, kur išvystytas metro.
„Tikrai pavysime ir aplenksime, jeigu reikės, ir metro gali tam padėti. Bet iš esmės kiekviena infrastruktūros priemonė turi turėti tikslą ir logiką. Gyvename 700 kvadratinių kilometrų mieste, kur gyventojų tankis netolygiai išsidėstęs per visas teritorijas. Tam, kad padarytume, metro, reikia labai rimtų skaičiavimų ir rimtų investicijų“, – kalbėjo meras.
Jis pažymėjo, kad už visuomeninį susisiekimą atsakinga Vilniaus įmonė ruošiasi pirkti viešojo transporto galimybių studiją.
„Šiuo metu „Judu“ įmonėje (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – BNS) vykdomas pasirengimas pirkti tarptautinę studiją, kuri šių dienų aktualijomis galėtų padėti atsakyti į klausimus, kaip, kada ir kokiais būdais metro ar kitą naują viešojo transporto sistemą Vilniaus mieste galėtume įvesti“, – sakė V. Benkunskas.
„Šiandien sakyti, kad tikrai bus arba tikrai nebus metro nereikia, tai turi pasakyti aiškiais kriterijais ir dokumentais besiremiantys specialistai, bet darbas vyksta“, – pridūrė meras.
Nekilnojamo turto vystytojai praėjusių metų pabaigoje iškėlė idėją, kad vietoje atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei.
Tam pritarė tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Seimas 2018 metų rudenį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą ir sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Šis statybų reglamentavimas įsigaliojo 2020 metų pradžioje.
Diskusijos dėl metro poreikio Vilniuje vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Šalininkai teigė, jog projektas pritrauktų milijonines investicijas, o šio transporto būdo atsiradimas išlaisvintų miestą iš kamščių. Anot kritikų, Vilniuje yra per mažai gyventojų, kad statybos atsipirktų, be to, jos pakenktų paveldui.