Apie tai kalbėdama konferencijoje tvarumo lyderiams „Momentum“ H. Nuyens sulaukė prašymo pasidalinti didžiausiu iššūkiu, su kuriuo teko susidurti profesiniame ar asmeniniame gyvenime.
„Mano didžiausias iššūkis buvo tada, kai gimiau. Gimiau antru vaiku šeimoje, pirmoji irgi buvo mergaitė. Mano tėvai laukė berniukų, jie neturėjo net vardo mergaitei. Jiems gimė 7 mergaitės. Taigi, diena, kai gimiau, buvo pirmasis iššūkis ir kai man buvo 4-eri metai, aš jau galėjau pasakyti, kad kažkas yra negerai ir kad aš buvau nematoma kaip pridėtinė vertė savo šeimai.
Ir kai buvau šiek tiek vyresnė, jau žinojau, kad jei vieną dieną aš turėsiu galios, galėsiu priimti sprendimų, padarysiu, kad būti mergaite būtų taip pat vertinga, kaip būti berniuku. Nuo tos dienos, niekas jau man nebėra sudėtinga“, – konferencijoje tvarumo lyderiams „Momentum“ sakė ji.
Kaip aiškino H. Nuyens, turint tikslą ir žinant, kad esi didesnes istorijos dalis, galima pasiekti išties daug.
„Moterys yra per daug išsilavinusios, tačiau per mažai paskatinamos, tai reiškia, kad jos pačios turi pačios padaryti save labiau matomomis“, – sakė H. Nuyens.
Oficiali statistika rodo, kad šiuo metu Lietuva, pagal moterų dalį dirbant valdybose, užima 19 vietą iš 27 Europos Sąjungos valstybių.
Įrodyta: įmonės, kurių valdybose yra moterų dirba atsargiau ir pelningiau
Lietuva pagal moterų dalyvavimą įmonių valdybose priklauso tai šalių grupei, kur atrodytų, moterys yra mažiausiai aktyvios, sakė H. Nuyens. Ji vardijo priežastis, kokias jai tenka girdėti, kodėl vienoje ar kitoje organizacijoje yra mažai arba išvis nėra moterų, einančių aukščiausias pareigas.
Keletas tokių paaiškinimų yra: „Moterys nesugebėtų“, nors apie 60 proc. universitetų studenčių kai kuriose šalyse yra moterys, „Moterys nenori“, „Pokyčiai ateis savaime“, „Moterys ir vyrai ir taip yra lygūs“, „Jas sunku rasti“, „Jei bus įvestos kvotos, kiek moterų turi būti valdybose, jos bus tik statistinis vienetas“.
„Bet palaukite, ir dabar įmonių valdybose yra vyrų, kurie yra tik statistinis vienetas! Tai gali būti turtingi investuotojai ar turintys politinių ryšių asmenys“, – sakė H. Nuyens.
Ji atkreipia dėmesį, kad jau dabar yra skaičiuojama, kad tos įmonės, kurių valdybose yra moterų, yra mažiau rizikingos ir pelningesnės, nei tos, kurių valdybą sudaro vien vyrai.
„Žinoma, lengviau vadovauti tiems, kurie galvoja panašiai ir niekas nesiginčija“, – sakė H. Nuyens.
Vis tik progresas ir nauji sprendimai, kurie turi ilgalaikę perspektyvą, ateina iš gebėjimo atsižvelgti į įvairovę.
„Įvairovė, mano manymu, ateina iš skirtingų tautybių, lyčių, patirčių žmonių“, – kalbėjo H. Nuyens.
Kartu ji patarė moterims: jei norite pasiekti daugiau, būtina pamatyti, kaip kitiems galite tapti problemos sprendimo dalimi ir nešvaistyti laiko tiems, kurie jūsų nemėgsta, kurių nuomonės jūs nepakeisite – pamirškite juos.
Lietuvos teisėje atsiras direktyva, turėjusi pravardę „miegančioji gražuolė“
Po H. Nuyens pranešimo vykusioje diskusijoje dalyvavusi nepriklausoma valdybų narė, asociacijos „Lyderė“ narė Jurgita Petrauskienė konstatavo, kad moterų Lietuvos įmonių valdybose yra per mažai ir jos yra per daug „naujos“ – nors žinoma, kad moterų buvimas valdybose koreliuoja su geresniais finansiniais rezultatais, progresas vis tiek vyksta per lėtai.
Pelno nesiekiančios, nevyriausybinės organizacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas ir „ecoDa“ valdybos pirmininkas Rytis Ambrazevičius atkreipė dėmesį, kad kai jo paklausia, kas Lietuvoje aktyviai įtraukia moteris į įmonių valdybas, jis atsako, kad tai – valstybės valdomoms bendrovės.
„O kai manęs paklausia, kokia situacija su vertybinių popierių biržoje esančiomis įmonės, atsakau, kad jos – pakeliui“, – kalbėjo R. Ambrazevičius.
Pasak jo, privačiam verslui, veikiausia, reikia ir teisinio paskatinimo, kad moterys į įmonių valdymą būtų įtraukiamos aktyviau.
Ši tema tampa vis aktualesnė, nes į Lietuvos teisę turėtų būti perkelta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių.
Esą ji neatsitiktinai vadinama Moterų valdybose direktyva (angl. Women on Boards Directive, WoB).
Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi įstatymų paketą, kuris bus svarstomas Vyriausybėje, o vėliau bus pateiktas ir Seimui.
H. Nuyens prisiminė, kad ši direktyvą darbiniuose susitikimuose turėjo pravardę „miegančioji gražuolė“.
Net liberalių pažiūrų žmonės kvotas mato kaip laikiną sprendimą
Kaip sakė diskusijoje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen, reikia nepamiršti, kad šie metai yra rinkimų metai, tad tikėtina, kad visi siūlymai bus vertinami ir per šią prizmę.
„Kai kalbama apie moterų teises, labai dažnai parlamente sakoma, kad pažiūrėkime, kaip Lietuvai ir taip gerai sekasi, kiek daug progreso jau yra įvykę per pastaruosius 20 metų ir ar tikrai mums reikia papildomo teisinio reguliavimo“, – pastebėjo ji.
Anot V. Čmilytės – Nielsen, idealiu atveju, geriausia būtų, kad bet kokiam darbui turėtų būti pasirinktas geriausias esamas kandidatas nepaisant jo lyties, tačiau kalbant apie moterų teisių užtikrinimą, moterų kvotos įmonių valdybose gali būti gera laikina priemonė. Moterims įveikti esamą atotrūkį natūraliai, be papildomo teisinio reguliavimo, kol kas sekasi gana sunkiai.
„Kai kalbame apie skirtingus kandidatus, tarkime, ministro postui, mano patirtis, dažnu atveju tokia: vyras klaus, kokio dydžio bus mano automobilis ir kada man reikės atvykti į darbą, kai moteris sako, man reikės pasitarti su šeima, pagalvoti, ar aš esu pakankamai kvalifikuota – kitaip tariant, moterys jaučiasi kur kas labiau neužtikrintos.
Ir jei jos sutinka eiti vienas ar kitas pareigas, dažniausia galima numanyti, kad jos yra tinkamai pasiruošusios, motyvuotos ir tikrai apie tai rimtai galvojo“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.
Viena to priežasčių, nepilnavertiškumo kompleksas (angl. imposter syndrome), dažnai nagrinėjamas, kai kalbama apie moterų karjerą ir galimybes siekti aukščiausių postų.
Vienas jo pavyzdžių praktikoje gali būti tas, kai moteris, pamačiusi darbo skelbimą ir jame nurodytus reikalavimus, nesikreips dėl minėto darbo, net jei neatitiks tik 3 kriterijų iš dešimties, kai vyrai, priešingai, yra pakankamai drąsūs kreiptis net jei atitinka tik kelis reikalavimus.
Kartu V. Čmilytė – Nielsen papasakojo apie įdomų tyrimą, kuris buvo atliktas su šachmatų žaidėjais.
Jo esmė tokia: kai moteris žaisdavo šachmatais internetu su kitu asmeniu ir jai buvo pasakoma, kad ji žaidžia prieš vyrą, jos žaidimo rezultatai buvo statistiškai prastesni, nei kai ji manydavo, kad žaidžia prieš moterį, nors iš tiesų priešininkas likdavo tas pats.
„Galbūt tai galioja tik šachmatų pasauliui, bet kartu gali rodyti, kad yra tam tikras neužtikrintumas, kad moterys numano, kad joms turėtų sektis šiek tiek prasčiau nei konkurentams vyrams. Yra apie ką pagalvoti“, – apibendrino ji.
Diskusiją moderavusi advokatų profesinės bendrijos „Walless“ vadovaujanti partnerė, asociacijos „Lyderė“ steigėja Dovilė Burgienė sako pastebėjusi, kad dalis moterų profesionalių jaučiasi šiek tiek įžeistos, kai kalbama, kad jos turėtų būti įtrauktos į įmonių valdybas vien dėl nustatytos kvotos.
„Vis tik ir mes turėjome sutikti, kad tai yra gera laikina priemonė, kai kalbame apie moterų įtraukimą į įmonių valdybas“, – apibendrino ji.
Lietuvoje moterys didžiausių biržinių bendrovių valdybose sudaro gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris taip pat toli gražu nėra pakankamas. Lietuvoje jų yra vos 25 proc., kai ES moterų dalis siekia 33 proc. – vis tiek gerokai mažiau nei pusė.
Valstybės narės turi perkelti Moterų valdybose direktyva iki 2024 m. gruodžio 28 d. Įmonės, kurioms ji bus taikoma, pasirinktą tikslą turės pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d. Tuomet Direktyva nustos galioti 2038 m. gruodžio 31 d.
